2017 gruodžio 18 d. – gruodžio 22 d

Išieškotojo atsisakymas nuo išieškojimo dalies taikos sutartyje nesudaro savarankiško vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo bei savaime neatleidžia skolininko nuo pareigos sumokėti visas vykdymo išlaidas.
 
Vykdomojoje byloje iš Skolininkės buvo išieškoma 1 117 992,96 EUR suma. Antstolis realiai išieškojo tik 157 290,35 EUR sumą, vėliau teismas nutartimi patvirtino išieškotojo (Kreditoriaus) ir Skolininkės sudarytą taikos sutartį. Taikos sutartimi šalys susitarė, kad Skolininkė sumokės skolos dalį, lygią 425 000 EUR, o dėl kitos dalies, Skolininkei tinkamai įvykdžius taikos sutartį, Kreditorius atsisako išieškojimo.
 
Po taikos sutarties patvirtinimo antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo pareikalavo iš Skolininkės atlyginti jam 43 746,43 EUR vykdymo išlaidas, iš kurių 12 043,76 EUR jau yra išieškojęs. Skolininkė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad antstolis šiuo atveju turėjo vadovautis Sprendimų vykdymo instrukcijos  punktu, kuris nustato, kad išieškotojas, vykdomojoje byloje atsisakęs išieškojimo, privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, išskyrus atlygį antstoliui, o ne punktu, kuris nustato visų išlaidų išieškojimą. Be to, net ir teismui nusprendus, kad turėtų būti taikomas visų išlaidų išieškojimas, šiuo atveju yra galimas antstolio atlygio mažinimas ir antstoliui tenkantis atlyginimas turėtų būti skaičiuojamas nuo išieškotos sumos, o ne nuo visos vykdomajame rašte nurodytos sumos.
 
Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog sprendžiant, ar vykdomoji byla nutraukta dėl to, kad šalys sudarė taikos sutartį, ar dėl išieškotojo atsisakymo nuo išieškojimo, yra įvertinama, kas lėmė išieškotojo valią nebetęsti išieškojimo proceso. Jeigu šalys sudarė taikos sutartį, kuria abipusėmis nuolaidomis nustatė šalims priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, išsprendė teismo sprendimo įvykdymo klausimą bei kitus ginčytinus klausimus ir šia sutartimi įsipareigojo nutraukti vykdomąją bylą, tai nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad šia sutartimi išieškotojo padarytos nuolaidos – išieškojimo sumos dalies atsisakymas – tampa savarankišku vykdomosios bylos nutraukimo pagrindu, net jeigu pačios šalys sutartyje taip įvardija. Teisiškai kvalifikuoti subjektų susidarančius teisinius santykius yra teismo pareiga.
 
Jeigu išieškotojo atsisakymas nuo išieškotinos sumos dalies, išreikštas taikos sutartyje, būtų vertinamas kaip savarankiškas vykdomosios bylos pasibaigimo pagrindas, taikos sutartis pati savaime netektų prasmės, nes ji nebesukurtų materialinių teisinių padarinių – priverstinio teismo sprendimo vykdymo procese skolininkas būtų sumokėjęs dalį išieškotinos sumos po raginime nurodyto termino, o išieškotojas dėl likusios dalies būtų atsisakęs išieškojimo. Įvertinęs visas aplinkybes kasacinis teismas sprendė, jog vykdomoji byla šiuo atveju nutraukta šalims sudarius taikos sutartį, o ne, kaip teigė Skolininkė, abiem pagrindais – tiek skolininkui ir išieškotojui sudarius taikos sutartį, tiek ir išieškotojui atsisakius išieškojimo.
 
Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taigi šiuo atveju turėtų būti sumokamos visos vykdymo išlaidos, įskaitant atlygį antstoliui, kadangi taikos sutartis šalių sudaryta po raginime įvykdyti teismo sprendimą termino pasibaigimo.
Kartu kasacinis teismas pažymėjo, jog taikos sutarties sudarymas galimas ir skatintinas visose civilinio proceso stadijose, o Skolininkės elgesys, siekiant atkurti teisinę taiką tarp jos ir Išieškotojo be kita ko vertintinas, kaip jos geros valios ir siekio taikiai užbaigti vykdymo procesą, rezultatas. Todėl spręsdamas dėl atlygio antstoliui teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto funkcijos, t. y. atlygina antstoliui už vykdomųjų dokumentų įvykdymą, tačiau nelemia skolininkui pernelyg sunkių padarinių, nepaneigia skolininko rezultatyvių pastangų taikiai užbaigti vykdymo procesą. Taikos sutarties sudarymo vykdymo procese faktas suponuoja antstolio aktyvios veiklos konkrečiame vykdymo procese apimties sumažėjimą, kas taip pat turi turėti reikšmės antstolio atlygio dydžiui.
 
Šiuo atveju Aukščiausiasis Teismas sprendė, jog nustatytos Skolininkės elgesio, vykdymo proceso eigos aplinkybės, atsižvelgiant į Išieškotojo ir antstolio veiksmus priverstinio vykdymo metu, jų teisinę reikšmę ir teisėtumą, teikia pagrindą padaryti išvadą, kad Skolininkės ir antstolio teisėtų interesų pusiausvyrą, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas ir bendruosius teisės principus šios bylos atveju labiausiai atitiktų 25 000 EUR atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą nustatymas.
 
 
Skaityti nutartį 2017 m. gruodžio 22 d. Civilinė byla Nr. 3K-3-465-916/2017 Nuoroda
 
 
Nors įstatymas nustato akcininkui, turinčiam pusę ir daugiau bendrovės akcijų, teisę į informaciją apie visą bendrovės veiklą, įskaitant bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, tačiau šią teisę akcininkai gali įgyvendinti tik susipažindami su tokia informacija, bet ne darydami ar gaudami bendrovės dokumentų kopijas.
 
Bendrovės akcininkas, turintis 50 proc. akcijų, ieškiniu prašė teismo įpareigoti Bendrovės prokuristą sudaryti galimybę susipažinti (elektroniniu formatu pateikiant laikmeną su informacija) ir leisti daryti jam pasirinktinai nurodytų Bendrovės dokumentų kopijas. Akcininkas nurodė, kad Bendrovė nepagrįstai ribojo jo teisę susipažinti su Bendrovės informacija.
 
Bendrovė nurodė, kad atsisakė suteikti informaciją Akcininkui, nes jis neįvykdė visų sąlygų, kad įgytų teisę susipažinti su Bendrovės dokumentais bei informacija. Visa Akcininko prašoma gauti informacija yra konfidenciali, tačiau Akcininkas nėra pasirašęs nustatytos formos įsipareigojimo neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos. Akcininkas neginčijo fakto, kad prašoma susipažinti informacija yra konfidenciali bei teigė, kad vien tai, jog jis nebuvo pasirašęs nustatytos formos įsipareigojimo, nereiškia, kad neteko teisės susipažinti su Bendrovių informacija. Akcininko teigimu, kitam Bendrovės akcininkui leidžiama daryti Bendrovės dokumentų kopijas.
 
Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylą išaiškino, kad ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, numatantis skirtingoms akcininkų grupėms pagal turimų akcijų dalį priskirtiniems akcininkams teisę gauti informaciją, skiriasi ne tik teisės gauti informaciją apimtimi (kiekiu), bet ir ribojimu gauti dokumentų kopijas. Kiekvienas akcininkas turi teisę ne tik susipažinti, bet ir gauti dokumentų, kurie yra vieši ir nėra susiję su bendrovės konfidencialia informacija, kopijas. Akcininkams teisės gauti dokumentų, kurie susiję su komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, kopijų įstatymas nenustato. Taigi įstatymas nustato akcininkui, turinčiam pusę ir daugiau bendrovės akcijų, teisę į informaciją apie visą bendrovės veiklą, įskaitant bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, tačiau šią teisę akcininkai gali įgyvendinti tik susipažindami su tokia informacija, bet ne darydami ar gaudami bendrovės dokumentų kopijas.
 
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad toks ABĮ 18 straipsnio 1 dalies aiškinimas atitinka iš anksčiau formuojamą teismų praktiką. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl akcininko teisės į informaciją, be kita ko, yra nurodęs, kad negalima tapatinti akcininko teisės susipažinti su teise kopijuoti dokumentus. Teisė kopijuoti dokumentus sietina su teise turėti dokumentų kopijas, naudotis jomis savo nuožiūra, o bendrovės pareiga „pateikti susipažinti“ ar akcininko teisė „turėti teisę susipažinti“ aiškintina kaip akcininko galimybė tik susipažinti su dokumento turiniu, be teisės daryti dokumento kopijas ir vėliau jomis naudotis. Aukščiausiojo Teismo vertinimu, įstatymo leidėjas tokiu būdu siekia apsaugoti bendrovę nuo tokių dokumentų pasklidimo ir panaudojimo viešojoje erdvėje.
 
Kartu Aukščiausiasis Teismas pažymėjo ir tai, kad įstatymass nustato, jog akcininkas, pageidaujantis susipažinti su bendrovės dokumentais, turinčiais komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos, turi pateikti bendrovei jos nustatytos formos rašytinį įsipareigojimą neatskleisti komercinės paslapties, konfidencialios informacijos. Nors įstatymas nenustato įsipareigojimo formos, ją nustato bendrovė, o akcininkas, norėdamas susipažinti su dokumentais, turi pareigą ją pasirašyti. Šiuo atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Akcininkas Bendrovės nustatytos ir Akcininkui pateiktos formos įsipareigojimo nepasirašė. Dėl nurodytų priežasčių Akcininko ieškinys buvo atmestas.
 
Dėl Akcininko nurodytų teiginių, jog Bendrovė savo akcininkams taiko dvejopus standartus, nes jos kitam akcininkui leido daryti neviešų dokumentų kopijas, kasacinis teismas pažymėjo, jog tuo atveju, kai įmonėje yra du akcininkai ar dvi jų grupės, neturinčios daugumos akcijų, t. y. turinčios lygiai po 50 procentų visų įmonės akcijų, nė vienam akcininkui nėra pagrindo suteikti daugiau teisių nei kitam, turinčiam tokį pat kiekį akcijų – akcininkų teisės yra lygios. Atitinkamai kasacinis teismas išaiškino, kad Akcininkas turi teisę reikalauti, kad Bendrovė užtikrintų akcininkų lygiateisiškumą, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šiuo klausimu plačiau nepasisakė.
 

Skaityti nutartį  2017 m. gruodžio 20 d. Civilinė byla Nr. e3K-3-466-219/2017  Nuoroda

 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo 14 bylų:

 

Dėl teisės normų, reglamentuojančių draudžiamąjį įvykį pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo

2017 m. gruodžio 21 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-462-695/2017

Nuoroda

Dėl  klausimo, ar draudikas turi subrogacijos teisę, jei jis draudėjui išmokėjo draudimo išmoką, atlygindamas trečiojo asmens faktiškai padarytą žalą, tačiau toks įvykis pagal draudimo sutartį gali būti pripažįstamas nedraudžiamuoju

2017 m. gruodžio 20 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-474-219/2017

Nuoroda

Dėl savininko teisės išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo

2017 m. gruodžio 21 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-460-690/2017

Nuoroda

Dėl savivaldybės viešosios sveikatos priežiūros įstaigos vadovo atšaukimo iš pareigų

2017 m. gruodžio 21 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-463-696/2017

Nuoroda

Dėl išieškojimo iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose

2017 m. gruodžio 21 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-453-690/2017

Nuoroda

Dėl išieškojimo iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose

2017 m. gruodžio 21 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-435-684/2017

Nuoroda

Dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis

2017 m. gruodžio 20 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-468-403/2017

Nuoroda

Dėl išieškojimo iš skolininkams – fiziniams asmenims – priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose

2017 m. gruodžio 19 d.

Civilinė byla Nr. 3K-7-315-421/2017

Nuoroda

 

Dėl draudėjo didelio neatsargumo, kaip pagrindo atsisakyti mokėti civilinės atsakomybės draudimo išmoką

2017 m. gruodžio 18 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-461-378/2017

Nuoroda

Dėl  testamento panaikinimo, papildymo ir pakeitimo, vėlesnio testamento sudarymo įtakos (arba teisinių padarinių) ankstesniam testamentui

2017 m. gruodžio 20 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-454-969/2017

Nuoroda

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bei išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto

2017 m. gruodžio 22 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-467-684/2017

Nuoroda

Dėl savininko teisių gynimo, kai gretimo sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą dėl neypatingo statinio, esančio mažesniu, nei teisės normose reglamentuota, atstumu iki sklypo ribos, rekonstravimo.

2017 m. gruodžio 22 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-483-403/2017

Nuoroda

Dėl notaro veiksmų

2017 m. gruodžio 21 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-485-611/2017

Nuoroda

Dėl  nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimo, papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymo, vienašališko sutarties nutraukimo

2017 m. gruodžio 18 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-464-687/2017

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.