2017 m. gruodžio 11 d. – gruodžio 15 d.

Individualios įmonės savininko kreditoriai įstoja į bankroto bylą pareikšdami savo finansinius reikalavimus, tačiau inicijuoti individualios įmonės bankroto bylą gali tik tokios įmonės, bet ne jos savininko kreditoriai.
 
Individualios įmonės kreditorių susirinkime buvo priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta pradėti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka. Šiame susirinkime dalyvavo tik vienintelė individualios įmonės kreditorė. Bankas buvo individualios įmonės savininko kreditorius ir apie minėta įmonės kreditorių susirinkimą informuotas nebuvo. Bankas kreipėsi su skundu į teismą ir prašė teismo kreditorių susirinkime priimtus nutarimus pripažinti neteisėtais bei nutraukti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.
 
Teisėjų kolegija pažymėjo, jog tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu, – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas. Teismas nurodė, jog įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditorių įstojimas į bankroto bylą yra nulemtas poreikio apsaugoti savo interesus, nes bankroto procese gali būti parduotas visas įmonės savininko turtas ir tokie kreditoriai nebetektų galimybės nukreipti į jį išieškojimą. Kartu teisėjų kolegija, nurodė, jog nors įmonės savininko, kaip fizinio asmens, kreditoriai įstoja į individualios įmonės bankroto bylą (įskaitant procesą ne teismo tvarka) pareikšdami savo finansinius reikalavimus, tačiau inicijuoti individualios įmonės bankroto bylą gali tik tokios pačios individualios įmonės, bet ne jos savininko kreditoriai. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog individualios įmonės savininkas neturi pareigos pranešti savo kreditoriams apie ketinimą spręsti dėl individualios įmonės bankroto procedūrų vykdymo ne teismo tvarka.
 
Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog individualios įmonės savininko kreditorius laikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę skųsti individualios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimus, tačiau tik tuos, kurie priimti po to, kai kreditorių susirinkimas patvirtina jo finansinį reikalavimą bankroto procese, vykdomame ne teismo tvarka.
 
 
Skaityti nutartį  2017 m. gruodžio 15 d. Nr. e3K-3-484-219/2017 Nuoroda
 
 
Net ir sudarant mišrią sutartį, kliento teisė atsisakyti paslaugų sutarties negali būti paneigiama.
 
 
Paslaugų gavėja pateikė pasiūlymą Paslaugų tiekėjui dalyvauti tiesioginėse derybose dėl paslaugų įsigijimo. Paslaugų tiekėjas sutikto teikti paslaugas Paslaugų gavėjai tik tokiu atveju, jei ši išnuomotų jai paslaugų teikimui būtiną įrangą. Šalys sudarė terminuotą sutartį aukščiau nurodytomis sąlygomis, tačiau vėliau Paslaugų gavėja sutartį dalyje dėl paslaugų vienašališkai nutraukė ir pasiūlė šalių susitarimu nutraukti sutarties dalį dėl įrangos nuomos. Paslaugų tiekėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nutraukimą negaliojančiu, kadangi pagal sutarties nuostatas ji prieš terminą galėjo būti nutraukta tik šalių susitarimu. Be to, Paslaugų tiekėjas nurodė, jog Paslaugų gavėja toliau faktiškai naudojasi paslaugomis, nemokėdama jokio atlygio. Tuo tarpu Paslaugų gavėja įrodinėjo, kad šalys susitarė dėl dviejų prievolių (paslaugų teikimo ir įrangos nuomos), kurios laikytinos atskiromis ir savarankiškomis prievolėmis.
 
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas bylą nurodė, jog šalių sutartis turi kelių atskirų sutarčių rūšių elementų, kurie patys savaime galėtų būti pagrindas sudaryti atskiras sutartis ir jas vykdyti. Tačiau šalių derybos, jų lūkesčiai, elgesys iki sutarties sudarymo, taip pat sutarties vykdymas atskleidžia sudarytos sutarties specifiką – Paslaugų gavėja norėjo gauti paslaugą, tačiau Paslaugų tiekėjas pats neturėjo techninių pajėgumų tai padaryti, todėl Paslaugų gavėja galėjo naudotis paslauga tik aprūpinusi Paslaugų tiekėją įranga. Taigi šalių sudarytoje sutartyje tarpusavyje susietas skirtingų sutartinės prigimties prievolių (paslaugų ir nuomos) vykdymas. Dėl to nedalomomis, tarpusavyje neatsiejamomis laikytinos ne pačios paslaugos ir nuomos prievolės, bet šių prievolių šalių valia susietų sutarčių vykdymas.
 
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 straipsnio 1 dalis) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, ši taisyklė negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu. Taigi nors sutartimi šalys nustatė, kad prieš terminą sutartis gali būti nutraukta tik rašytiniu abipusiu šalių susitarimu, tai nepašalina šalies teisės remtis CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise klientui atsisakyti sutarties. Atsižvelgiant į paslaugų sutarties šalies kliento teisės atsisakyti sutarties absoliutų pobūdį, ir sudarant mišrią sutartį ši kliento teisė neturi būti paneigiama. Nėra pagrindo ją paneigti sprendžiant dėl mišrios sutarties vykdymo ar galimybės tokią mišrią sutartį nutraukti. Sudarydamas mišrią sutartį, kurios viena dalis  – dėl atlygintinų paslaugų teikimo, sutarties kontrahentas turi vadovautis kliento teisės atsisakyti paslaugų absoliutumu. Tai reiškia, kad šalių susitarimo sąlygos dėl mišrios sutarties nutraukimo negali įtraukti nuostatų, kurios varžytų kliento teisę atsisakyti sutarties pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį.
 
Atitinkamai teisėju kolegija konstatavo, kad Paslaugų gavėja, kaip paslaugų sutarties šalis (klientė), turėjo teisę vienašališkai pasinaudoti teise nutraukti šalių sudarytą sutartį dėl paslaugų teikimo. Tačiau šiuo atveju įgyvendinant  besąlygišką kliento teisę nutraukti paslaugų sutartį mišrios sutarties atveju turi būti įvertinta, ar gali būti atskirai vykdoma kita mišrios sutarties dalis, atsižvelgiant į kitos sutarties esmę, pobūdį, poreikius ją vykdyti, abiejų sutarčių susiejimą ir kitas konkrečias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jeigu sutartys sudarytos šalims jas susiejant bendrais poreikiais, jos gali būti vertinamos ir kaip nedalomai vykdomos. Tokiu atveju vienašališkai gali būti nutraukta tik visa sutartis, bet ne jos dalis dėl paslaugų teikimo, t. y. dalinis sutarties nutraukimas šiuo atveju negalimas.
 
Šiuo atžvilgiu Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad žemesnės instancijos teismai nustatė faktinę aplinkybę, jog ir po pranešimo apie sutarties dalies nutraukimą Paslaugų gavėja naudojosi Paslaugų tiekėjos teikiamomis paslaugomis. Tokios nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą pripažinti ne tai, kad Paslaugų gavėja neteisėtai nutraukė sutartį, o tai, kad ji, nors išreiškė valią nutraukti sutartį, iš esmės jos nepakeitė, t. y. ir toliau teikė duomenis paslaugai ir naudojosi teikiama paslauga. Atitinkamai kasacinis teismas konstatavo, kad sutartis šiuo atveju laikytina faktiškai nutrūkusia vėliau, kai realiai nebebuvo teikiamos paslaugos. Paslaugų gavėjui nutraukus sutartį jis privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias Paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
 
Skaityti nutartį  2017 m. gruodžio 12 d. Nr. e3K-3-446-695/2017 Nuoroda

 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 13 bylų:

 

Dėl  kasacinio proceso nutraukimo, kai kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta dėl antstolio patvarkymų, priimtų vykdant teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės jau buvo panaikintos vėlesne teismo nutartimi

2017 m. gruodžio 15 d.

Nr. 3K-3-471-421/2017

Nuoroda

Dėl patikėtojų teisės į draudimo išmokas pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą

2017 m. gruodžio 13 d.

Nr. 3K-3-448-684/2017

Nuoroda

Dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakomybės ribų žalos dėl atsiradusio vamzdyno defekto padarymo atveju

2017 m. gruodžio 13 d.

Nr. e3K-3-445-421/2017

Nuoroda

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas

2017 m. gruodžio 12 d.

Nr. e3K-3-443-969/2017

Nuoroda

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.36 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

2017 m. gruodžio 15 d.

Nr. e3K-3-493-701/2017

Nuoroda

Dėl ieškinių tapatumo, prejudicinių faktų vertinimo ir gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo

2017 m. gruodžio 14 d.

Nr. 3K-3-450-916/2017

Nuoroda

Dėl asmens teisės prašyti jam leisti kreiptis dėl kito asmens nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo viešame registre be šio asmens sutikimo ir bylos sustabdymo pagrindų bei absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo, kai nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų

2017 m. gruodžio 12 d.

Nr. 3K-3-455-611/2017

Nuoroda

Dėl ieškinio senaties ir juridinio asmens organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu

2017 m. gruodžio 12 d.

Nr. e3K-3-438-421/2017

Nuoroda

Dėl nutrauktos darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiu

2017 m. gruodžio 12 d.

Nr. 3K-3-444-690/2017

Nuoroda

Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikšto atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymą

2017 m. gruodžio 15 d.

Nr. 3K-3-390-701/2017

Nuoroda

Dėl įrodymų vertinimo

2017 m. gruodžio 14 d.

Nr. e3K-3-456-421/2017

Nuoroda

Dėl  civilinės bylos nutraukimo pagrindo pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktą, teismo pareigos pačiam rinkti įrodymus byloje ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo

2017 m. gruodžio 13 d.

Nr. 3K-3-442-916/2017

Nuoroda

Dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo tvarkos, žemės sklypo ploto pakeitimo (patikslinimo) atlikus kadastrinius matavimus

2017 m. gruodžio 12 d.

Nr. 3K-3-458-403/2017

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.