2017 m. spalio 23 d. – spalio 27 d.

Bauda už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą yra skiriama ne ieškovo naudai, o išieškoma į valstybės biudžetą.
 

Teismas byloje ieškovo prašymu nutartimi atsakovui – akcinei bendrovei (toliau – Bendrovė), pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė Bendrovei naudotis ieškovui priklausančia įranga, esančia Bendrovėje. T. y. nutartimi Bendrovei buvo nustatytas įpareigojimas atlikti (nutraukti) tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti (nutraukti) tik pati Bendrovė. Bendrovė šios nutarties nevykdė, todėl antstolis ieškovo iniciatyva kreipėsi į savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismą prašydamas paskirti Bendrovės direktoriui baudą už nutarties nevykdymą.

Pagal CPK  nuostatas, už nutartimi nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki 289 EUR bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Byloje buvo sprendžiami klausimai dėl galimybės skirti baudą; subjekto, kuriam atitektų išieškota baudos suma; teismo, į kurį turi kreiptis antstolis, prašantis skirti baudą skolininkui bei periodinės baudos skaičiavimo pradžios momento.

Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo. Bauda tokiais atvejais yra skiriama ne išieškotojo (šiuo atveju – ieškovo) naudai, o išieškoma į valstybės biudžetą. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju bylos laimėtojas ir būsimi bylos išnagrinėjimo rezultatai dar nežinomi, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymas daugiau susijęs su viešosios tvarkos (teismo procesinio sprendimo privalomumo ir vykdytinumo) pažeidimu, o ne su išieškotojo interesų pažeidimu, kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis dar nebūna nustatytas ir yra tik tikėtinas. Taigi tokios baudos išieškojimas suinteresuoto asmens (šiuo atveju – ieškovo) naudai būtų nepagrįstas.

Taip pat nagrinėjamoje byloje Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad antstolis, priverstinai vykdantis teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, dėl šios teismo nutarties nevykdymo pasekmių (baudos skyrimo) turi kreiptis ne į savo kontoros buveinės vietos apylinkės teismą, bet į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą. Bauda už nutarties nevykdymą yra skaičiuojama nuo sužinojimo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones momento, kuris kiekvienu atveju nustatomas teismui ištyrus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

 

 
Skaityti nutartį 2017 m. spalio 23 d. Nr. 3K-7-199-248/2017 Nuoroda
 
 
 
Pardavėjas, perleisdamas butą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą, neprivalo kartu pirkėjui perleisti  ir žemės sklypą, kuriame yra šis nekilnojamasis daiktas. Pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą visais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais (nuomos, panaudos ir kt.).
 

Pirkėjas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti, kad nekilnojamojo turto objektų pardavimo sutarčių (toliau – Sutartys) su Pardavėjais pagrindu Pirkėjas įgijo nuosavybės teisę ne tik į butą ir kitas patalpas (toliau – Patalpos), bet ir į dalį žemės sklypo, reikalingą Patalpoms eksploatuoti. Sutartyse Pirkėjo teisės į žemės sklypus nebuvo aptartos, tačiau, kadangi Pardavėjai, perleisdami nuosavybės teisę į Patalpas, turėjo nuosavybės teisę ir į atitinkamą žemės sklypo dalį, jie turėjo perleisti Pirkėjui ir atitinkamą dalį žemės sklypo.

CK 6.394 str. numato, jog pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir atitinkamas teises (nuosavybės, nuomos arba užstatymo) į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Be to, Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis numato, jog perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui.

Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsižvelgiant į Žemės įstatymo travaux preparatoires (parengiamąją medžiagą), Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis buvo priimta siekiant Žemės įstatymo nuostatų suderinimo su CK nuostatomis, o ne siekiant nustatyti specialiąją taisyklę CK nuostatų atžvilgiu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę bei į sutarčių laisvės principą, laikytina, kad sąvoka „nuosavybės teisė“ šioje Žemės įstatymo nuostatoje turėtų būti suprantama plačiai, kaip bet kokia žemės sklypo naudojimo teisė (nuoma, panauda, servitutas ir pan.), leidžianti patalpos savininkui naudotis ta patalpa. Be to, CK 6.394 straipsnio 2 dalyje numatytas ne baigtinis, o pavyzdinis žemės sklypo naudojimo teisių sąrašas. Tai reiškia, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto, taip pat buto ar kitų patalpų daugiabučiame name pirkimo–pardavimo sutartį, kai pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, ar jo dalies, reikalingos šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, savininkas, pirkėjas ir pardavėjas gali susitarti dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą ar jo dalį visais CK ir įstatymuose nustatytais ar jiems neprieštaraujančiais pagrindais.

Atsižvelgiant į tai, Pirkėjo reikalavimas nagrinėjamoje byloje pripažinti jam nuosavybės teisę į dalį žemės sklypo buvo atmestas.

 
Skaityti nutartį  2017 m. spalio 26 d. Nr. e3K-7-244-695/2017 Nuoroda
 
 
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 9 bylas:

 

Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje

2017 m. spalio 26 d.

Nr. CIK-1188/2017

Nuoroda

Dėl užsienio valstybės diplomatinės atstovybės darbuotojos atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu

2017 m. spalio 26 d.

Nr. 3K-3-366-969/2017

Nuoroda

Dėl išlaidų advokato pagalbai, patirtų administracinio teisės pažeidimo byloje, atlyginimo galimybės civilinėje byloje

2017 m. spalio 26 d.

Nr. e3K-3-361-686/2017

Nuoroda

Dėl tiekėjų pasiūlymų (siaurąja prasme), pateiktų viešojo pirkimo konkurse, vertinimo

2017 m. spalio 26 d.

Nr. e3K-3-360-248/2017

Nuoroda

Dėl priverstinai nuvežto automobilio saugojimo išlaidų atlyginimo

2017 m. spalio 25 d.

Nr. 3K-3-362-701/2017

Nuoroda

Dėl daugiabučio namo bendrijos narių ir kitų bendraturčių visuotinio susirinkimo kompetencijos sprendžiant dėl lėšų, grąžintų už namo modernizavimo projekto parengimą, panaudojimo

2017 m. spalio 25 d.

Nr. 3K-3-367-687/2017

Nuoroda

Dėl taikos sutarties patvirtinimo

2017 m. spalio 26 d.

Nr. e3K-3-341-248/2017

Nuoroda

Dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą

2017 m. spalio 26 d.

Nr. 3K-3-368-611/2017

Nuoroda

Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo – pardavimo sutartimi

2017 m. spalio 26 d.

Nr. 3K-3-364-690/2017

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.