2017 m. rugsėjo 18 d. – rugsėjo 22 d.

Atstovaujamasis turi teisę susitarti, kad atlyginimą jo atstovui už atstovavimą sumokėtų trečiasis asmuo, tačiau tai nepanaikina atstovaujamojo prievolės atsiskaityti su atstovu.
 
Agentas 2008 m. su Krepšininku sudarė žaidėjo atstovavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią Agentas įsipareigojo atstovauti Krepšininkui santykiuose su krepšinio klubais, užsiimti Krepšininko vardo, atvaizdo rinkodara, o Krepšininkas savo ruožtu sutiko sumokėti Agentui 10 procentų dydžio honorarą nuo Krepšininko grynojo atlyginimo už atitinkamus metus. Sutartyje taip pat buvo numatyta, kad derindamas Krepšininko sutartį su klubu, Agentas privalo įtraukti punktą, pagal kurį Agentas gauna jam skirtą honorarą tiesiogiai iš klubo.
 
2013 m. Krepšininkas sudarė sportinės veiklos sutartį su krepšinio klubu „Lietuvos Rytas“. Sutartyje nebuvo jokių nuostatų dėl Agento honoraro. Dėl šios priežasties tarp šalių ir kilo ginčas – Agentas pareikalavo Krepšininko sumokėti honorarą, tačiau Krepšininkas nesutiko to padaryti, remdamasis Sutarties nuostata, kurioje numatyta, kad Agentas gauna jam skirtą honorarą tiesiogiai iš klubo, o ne iš Krepšininko. Agentas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Krepšininko skolą pagal Sutartį.
 
CK 2.151 straipsnis numato, jog atstovaujamasis turi atlyginti atstovo turėtas išlaidas, susijusias su pavedimo vykdymu, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita, ir sumokėti atstovui atlyginimą už darbą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar įstatymai numato, kad atstovaujama neatlygintinai. Atsižvelgdamas į šią teisės normą, Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad atstovaujamasis turi pareigą atlyginti atstovui net ir tais atvejais, kai tai nenurodyta sutartyje ar įstatyme, nes neatlygintinis atstovavimas yra išimtis iš bendrosios taisyklės.
 
Teismas konstatavo, kad derindamas sportinės veiklos sutartį su klubu, Agentas veikė Krepšininko vardu, t. y. tik kaip jo atstovas. Pagal šią sutartį Agentas neveikė klubo interesais ir neteikė jokių paslaugų klubui, todėl neįgijo teisės reikalauti iš klubo atlyginimo. Taigi, sportinės veiklos sutartyje, nepriklausomai nuo to, ar į ją įtraukta nuostata dėl atskiros sumos sumokėjimo sportininko atstovui, sutarta, kad atlyginimas mokamas tik sportininkui už sportinę veiklą.
 
Pagal CK nuostatas, prievolė gali būti įvykdyta tiek kreditoriui, tiek jo paskirtam asmeniui (CK 6.44 straipsnio 1 dalis), todėl atlyginimą pagal sutartį turinti gauti šalis turi teisę sutarti su jo mokėtoju, kad dalis gavėjui priklausančio atlyginimo sumos bus išmokėta gavėjo nurodytam trečiajam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ginčo sąlyga dėl honoraro Agentui mokėjimo tiesiogiai iš klubo gali būti aiškinama tik kaip CK 6.44 straipsnio 1 dalyje nurodytos kreditoriaus teisės įgyvendinimas. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Agentui neįtraukus minėtos ginčo sąlygos į Krepšininko sportinės veiklos sutartį su klubu, klubui nebuvo perkelta prievolė dalį Krepšininko atlyginimo išmokėti Agentui, todėl visą atlyginimą klubas išmokėjo Krepšininkui, o šiam liko prievolė pačiam atsiskaityti su Agentu.

 

Skaityti nutartį  2017 m. rugsėjo 22 d. Nr. e3K-3-344-684/2017 Nuoroda

 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 4 bylas:

 

Dėl teisės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nebuvo tenkintas pareiškimas dėl teisėjo nušalinimo

2017 m. rugsėjo 22 d.

Nr. 3K-3-342-915/2017

Nuoroda

Dėl žalos, padarytos bendrovei, priteisimo iš bendrovės vadovo

2017 m. rugsėjo 18 d.

Nr. 3K-3-331-248/2017

Nuoroda

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės

2017 m. rugsėjo 20 d.

Nr. e3K-3-340-916/2017

Nuoroda

Dėl delspinigių ir palūkanų skaičiavimo skolininkui vėluojant mokėti įmokas už įsigytą valstybinės žemės plotą

2017 m. rugsėjo 21 d.

Nr. e3K-3-332-219/2017

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.