2017 m. liepos 10 d. – liepos 14 d.

Tiek nuo 2016-05-01 įsigaliojusios Įmonių bankroto įstatymo nuostatos, tiek ankstesnė teismų praktika, leidžia teismams išimtiniais atvejais įsikišti į bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetenciją ir savarankiškai patvirtinti įmonės bankroto administravimo išlaidų sąmatos dydį, kai jis yra ginčijamas teisme bankroto administratoriaus ar mažumos kreditorių.
 

VĮ Turto bankas (toliau – Pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti vienos bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimus dėl bankroto administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo. Pareiškėja nurodė, būdama antrosios eilės kreditorė, iš esmės prarado galimybę gauti savo kreditorinių reikalavimų patenkinimą, kadangi trečiosios eilės kreditoriai, bendrai turintys apie 70 proc. balsų, t. y. daugumą kreditorių susirinkime, balsavo už išimtinai bankroto administratoriui naudingus ir kreditoriams žalingus sprendimus – bankroto administratoriaus atlyginimas buvo nustatytas už kiekvieną administravimo mėnesį, o ne konkrečia suma už visą administravimo laikotarpį. Dėl nurodytos priežasties administratorius yra suinteresuotas „tempti“ bankroto procesą tol, kol bankrutuojančios įmonės lėšų nebeliks. Vadovaujantis pateikta informacija, administravimo išlaidos nuo bankroto pradžios iki 2016 m. jau sudarė 182 455,78 EUR (su mokesčiais) sumą, iš jų – 129 893,57 EUR administratorės atlyginimo. Kadangi bankrutuojančios bendrovės vardu nėra pareikštų ieškinių, bendrovė turi tik bevertį ar menkavertį kilnojamąjį turtą, jokia ūkinė komercinė veikla nevykdoma, likusios tik beviltiškos debitorinės skolos, patvirtintos išlaidos yra aiškiai neprotingos ir neadekvačios tiems darbams, kurie buvo atlikti per nurodytą laikotarpį. Paduodant skundą iš bankrutuojančios įmonės turto pardavimo gautų lėšų buvo likę tik 16 429,52 EUR. 

 

Pažymėtina, kad 2016-05-01 įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) pakeitimai, naujai reglamentavę bankroto administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymą. Pakeisto ĮBĮ nuostatos numato, kad nepaisant to, jog kompetencija tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą paliekama kreditorių susirinkimui, administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Be to, vadovaujantis naujomis ĮBĮ nuostatomis, bankroto administratoriaus atlyginimas yra siejamas su jo veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės, t. y., atlyginimo dydis privalo būti tvirtinamas visam bankroto procesui, o ne mėnesiui, kas buvo gana įprasta anksčiau. Tuo atveju, jeigu bankroto administratorius ar kreditoriai ginčija administravimo išlaidų sąmatą, teismas, panaikinęs atitinkamą kreditorių susirinkimo nutarimą, turi teisę šio klausimo sprendimo neperduoti iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, ir pats patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.

 

Aptariamame ĮBĮ pakeitimo įstatyme numatyta, kad naujosios nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam ĮBĮ pakeitimo įstatymui. Atitinkamai aptariamoje byloje kilo klausimas, ar naujosios ĮBĮ nuostatos taikytinos šiai bylai, kadangi tiek pats bendrovės bankroto procesas, tiek ir bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo dar 2012 m. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog bendrovės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra prasidėjo iki ĮBĮ pakeitimų įsigaliojimo, naujosios ĮBĮ nuostatos šioje situacijoje tiesiogiai negali būti taikomos. Tačiau kartu Teismas pažymėjo, kad ir iki ĮBĮ pakeitimų formuotoje teismų praktikoje teismams buvo leidžiama išimtiniais atvejais įsikišti į kreditorių susirinkimo kompetenciją, įskaitant ir administravimo sąmatos tvirtinimą, kai kreditorių susirinkime daugumą turintys kreditoriai elgiasi nesąžiningai. Todėl šioje byloje teismai, remdamiesi teismų praktika, analogiška naujosioms ĮBĮ nuostatoms, turėjo teisę savarankiškai patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tačiau negalėjo remtis Vyriausybės patvirtintais bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniais dydžiais, kurie apskritai neegzistavo sąmatos tvirtinimo procedūros pradžioje.

 
Skaityti nutartį 2017 m. liepos 12 d. Nr. 3K-3-320-915/2017 Nuoroda
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 3 bylas:

 

Dėl savivaldybei priklausančio turto nuomos ne konkurso tvarka

2017 m. liepos 12 d.

Nr.  e3K-3-311-686/2017

Nuoroda

Dėl vykdymo išlaidų, atsiradusių antstoliui vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paskirstymo

2017 m. liepos 12 d.

Nr. e3K-3-321-313/2017

Nuoroda

Dėl perkančiųjų organizacijų diskrecijos kelis pirkimo objektus sujungti į vieną

2017 m. liepos 12 d.

Nr. e3K-3-322-916/2017

Nuoroda

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.