2017 m. liepos 03 d. – liepos 07 d.

Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas draudimas bendrovei teikti finansinę pagalbą suteikiant paskolas ar užtikrinant kitų asmenų suteiktas paskolas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atitinkami sandoriai sudaromi jau po bendrovės akcijų nuosavybės teisės perėjimo naujam akcininkui, jeigu tokie sandoriai sudarė sąlygas įsigyti bendrovės akcijų.
 
Bendrovės akcininkai pardavė 100 proc. jiems priklausiusių Bendrovės akcijų Trečiajam asmeniui. Akcijų įsigijimui Trečiasis asmuo sudarė kredito sutartį su Banku. Kredito sutartimi Trečiasis asmuo įsipareigojo pateikti Bankui tam tikras savo prievolių užtikrinimo priemones, tarp jų Bendrovei priklausančio turto įkeitimą bei laidavimą. Bendrovės turto įkeitimo ir laidavimo sutartys buvo sudarytos po Bendrovės akcijų įsigijimo. Gauto kredito Bendrovės akcijoms įsigyti Trečiasis asmuo Bankui negrąžino. Atitinkamai Bendrovei bankrutavus, bankroto byloje buvo patvirtintas 1‘729‘559,66 EUR dydžio Banko finansinis reikalavimas.
 
Bendrovės bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis minėtas Bendrovės turto įkeitimo ir laidavimo sutartis, kaip prieštaraujančias imperatyvioms Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 44 str. 9 d. nuostatoms (naujos redakcijos 452 str.). Minėtos įstatymo nuostatos draudžia bendrovėms iš anksto mokėti lėšas, suteikti paskolas ar užtikrinti prievolių įvykdymą tretiesiems asmenims, jeigu šiais veiksmais siekiama sudaryti sąlygas kitiems asmenims įsigyti tos bendrovės akcijų.
 
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad ABĮ įstatymo nuostatos dėl finansinės pagalbos draudimo buvo priimtos įgyvendinant direktyvos 77/91 23 str. nuostatas. Taigi tinkamam šių  ABĮ nuostatų aiškinimui aktualus direktyvos 77/91 tikslas bei jos 23 str. įtvirtinto draudimo tikslai ir paskirtis. Finansinė pagalba akcijų įsigijimui dauguma atvejų yra laikoma lygiaverte kapitalo susilpninimui (sumažinimui) bendrovei įsigyjant akcijas tiesiogiai, taigi tokiu reguliavimu siekta užkirsti kelią, kad nebūtų išvengiama bendrovės savų akcijų įsigijimo taisyklės, kai bendrovės akcijos įsigyjamos per patronuojamąją bendrovę ar trečiąją šalį, bendrovei prisidedant prie jos finansavimo.
 
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nors šiuo atveju ginčijamų sandorių sudarymo metu Bendrovės akcijos buvo visiškai apmokėtos ir nuosavybės teise priklausė Trečiajam asmeniui, ginčijami sandoriai turėtų būti vertinami kartu su Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi ir kredito sutartimi, kuria buvo suteiktas kreditas Trečiajam asmeniui Bendrovės akcijoms įsigyti. Šiuo atveju Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad tam tikrą akcijų kainos dalį pirkėjas sumoka vėliau, o nuosavybės teisė į akcijas pereina Trečiajam asmeniui nuo visiško atsiskaitymo datos. Kredito sutartyje kredito paskirtis nurodyta kaip Bendrovės 100 proc. akcinio kapitalo įsigijimas, o vėliau nurodomos kredito gavėjo (Trečiojo asmens) prievolių užtikrinimo priemonės – ginčijami sandoriai, kurie nors ir buvo realiai sudaryti vėliau, t. y. jau sumokėjus už akcijas, tačiau jie buvo pagrindinė atsiskaitymo, t. y. lėšų atsiskaityti, gavimo sąlyga.
 
Atitinkamai Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad ABĮ nustatytas draudimas suteikti paskolas ar užtikrinti kitų asmenų suteiktas paskolas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai atitinkami sandoriai sudaromi jau po akcijų nuosavybės teisės perėjimo naujam akcininkui (trečiajam asmeniui), jeigu tokie sandoriai sudarė sąlygas įsigyti bendrovės akcijų, t. y. tarp sandorių turi būti nustatytas pakankamas ryšys, pavyzdžiui, kaip viena iš kredito bendrovės akcijoms įsigyti suteikimo sąlygų, arba šalių siekis išvengti imperatyvių apribojimų taikymo. Toks ryšys, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytas. Atitinkamai kredito prievolės įvykdymo užtikrinimas įkeičiant didžiąją dalį turto, priklausančio įsigyjamai Bendrovei, pažeidžia ABĮ 44 str. 9 d. įtvirtintą imperatyvą, kas sudaro pagrindą ginčo sandorius pripažintini niekiniais. Kartu Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad remiantis lingvistine ABĮ 44 str. 9 d. normos analize, į jos apimtį patenka bet kokie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, minimi CK 6.70 straipsnyje. 
 
Skaityti nutartį 2017 m. liepos 5 d. Civilinė byla Nr. 3K-3-277-421/2017 Nuoroda   
 
 
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 9 bylas:
 
 

Dėl butą užliejus vandeniu atsiradusios turtinės žalos atlyginimo

2017 m. liepos 5 d.

   Civilinė byla Nr. 3K-3-310-916/2017

Nuoroda

Dėl įpareigojimo tinkamai vykdyti sutartį ir piniginių sumų priteisimo

2017 m. liepos 5 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-309-378/2017

Nuoroda

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių procesinį bendrininkavimą ir taikos sutarties patvirtinimo sąlygas

2017 m. liepos 5 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-299-916/2017

Nuoroda

Dėl teisės sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį arba nustatyti šio sklypo servitutą

2017 m. liepos 5 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-305-916/2017

Nuoroda

Dėl sąlygų vykdyti įmonės bankrotą ne teismo tvarka

2017 m. liepos 5 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-302-313/2017

Nuoroda

Dėl žalos atlyginimo bankrutuojančiai bendrovei

2017 m. liepos 5 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-297-378/2017

Nuoroda

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos nustatymo

2017 m. liepos 5 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-314-378/2017

Nuoroda

Dėl teisės į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę, kai šios teisės subjektas – ūkininkas, įregistravęs ūkininko ūkį, – miršta, o įpėdinis tęsia ūkio veiklą, paveldėjimo

2017 m. liepos 5 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-298-313/2017

Nuoroda

Dėl  sutarties aiškinimo taisyklių bei būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygų

2017 m. liepos 5 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-316-611/2017

Nuoroda

 
 
Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.