2017 m. birželio 19 d. – birželio 23 d.

Žala, kuri padaryta bendrovei jos valdymo organams priėmus sprendimą įsigyti kitos bendrovės akcijas, gali būti laikomas akcijų rinkos vertės (jų įsigijimo metu) ir sumokėtos akcijų kainos skirtumas. Žalos nustatymas tokiu atveju negali priklausyti nuo teismo sprendimo, kuriuo priteisiama žala, priėmimo metu buvusios akcijų rinkos vertės.
 

Bendrovės valdybos posėdyje buvo nuspręsta įsigyti paprastųjų vardinių kitos įmonės, kuri buvo Bendrovės skolininke (toliau – Skolininkė), akcijas už 1 095 000 Lt (317 133,92 Eur). Bendrovė už įsigyjamas akcijas atsiskaitė įskaitydama priešpriešinius reikalavimus. Bendrovei tapus nemokiai, bankroto administratorius kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad akcijų įsigijimas sukėlė Bendrovės nemokumą, todėl žala turi būti priteista iš Bendrovės valdybos narių. Bankroto administratoriaus teigimu, jeigu akcijų pirkimo sandoris nebūtų sudarytas, atgavus skolą iš Skolininkės, būtų atsiskaityta su daugeliu Bendrovės kreditorių.

 

Teismams patenkinus Bendrovės bankroto administratoriaus ieškinį, iškilo klausimas dėl žalos dydžio apskaičiavimo. CK 6.249 str. 6 d. nustato, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų, gali būti įskaitoma į nuostolius. Šiuo atveju Bendrovė dėl valdybos neteisėtų veiksmų įgijo 365 paprastąsias vardines 1‘000 Lt nominaliosios vertės Skolininkės akcijas ir jas tebeturi. Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tokiu atveju nauda, kuri pagal CK 6.249 str. 6 d. gali būti įskaitoma į nuostolius, laikytinas akcijų vertės padidėjimas nuo akcijų įsigijimo iki teismo sprendimo, kuriuo priteisiama žala, priėmimo. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kad akcijų vertė nuo jų įsigijimo momento iki teismo sprendimo momento padidėjo, tai reiškia, kad Bendrovė dėl valdybos neteisėtų veiksmų patyrė tik žalą ir negavo naudos, kuri gali būti įskaitoma į nuostolius.

 

Tuo tarpu žala, pagal Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, padaryta Bendrovei dėl valdybos sprendimo įsigyti Skolininkės akcijas, tokiais atvejais laikytinas akcijų rinkos vertės (jų įsigijimo metu) ir sumokėtos akcijų kainos skirtumas. Teisėjų kolegija nurodė, nuostoliais dėl valdybos narių fiduciarinių pareigų pažeidimo tokiais atvejais negali būti laikomas skirtumas tarp įgytų akcijų kainos ir akcijų rinkos vertės teismo sprendimo priėmimo metu, kadangi pagal tokį aiškinimą žala priklausytų nuo bylos trukmės, rinkos sąlygų ir padariniai teisiškai būtų pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, o tai prieštarauja kasacinio teismo praktikai dėl priežastinio ryšio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais įrodinėjant teisinį priežastinį ryšį privalo būti įrodyta, jog bendrovės valdymo organas, priimdamas ginčo sprendimą, galėjo numatyti būsimą žalą: bendrovės valdymo organas teisiškai būtų atsakingas už fiduciarinių pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių kildinama padaryta žala, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas bendrovės valdymo organas vis dėlto sudarytų tokius sandorius.

Skaityri nutartį 2017 m. birželio 22 d. Nr. 3K-3-275-469/2017 Nuoroda

 

Jei draudėjas neatskleidžia informacijos neketindamas sąmoningai suklaidinti draudiką ar iš to gauti naudos, toks informacijos neatskleidimas prilygintinas neatsargiam informacijos neatskleidimui ir nesudaro pagrindo draudimo sutartį pripažinti negaliojančia.

 

Bendrovė, atstovaujama vykdomojo direktoriaus, pateikė Draudimo bendrovei paraišką sudaryti draudimo sutartį. Paraiškoje Bendrovė nurodė, kad jos pateikimo dieną nėra žinomos jokios aplinkybės, susijusios su Bendrovės direktorių ir vadovybės veikla, kurios lemtų draudžiamojo įvykio pagal draudimo sutartį atsitikimą. Vėliau buvusi Bendrovės vadovybė informavo Draudimo bendrovę apie jos atžvilgiu teisme pradėtas civilines bylas dėl žalos atlyginimo, kurias inicijavo Bendrovės akcininkė. Draudimo bendrovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti draudimo sutartį negaliojančia kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį, nes draudimo sutartis buvo sudaryta draudėjui sąmoningai neatskleidus visos jam žinomos ir esminę reikšmę sudarant draudimo sutartį turinčios informacijos.

Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad CK 6.993 straipsnyje reglamentuojamos skirtingos pasekmės atvejais, kai, pirma, draudėjas suteikia draudikui melagingą informaciją, žinodamas, kad ji melaginga, ir, antra, tais atvejais, kai draudėjas neatskleidžia informacijos dėl neatsargumo. Pirmuoju atveju draudikas įgyja teisę reikalauti sutarties pripažinimo negaliojančia, antruoju – sutarties pakeitimo ar nutraukimo, draudimo išmokos mažinimo ar jos nemokėjimo. Taigi pasekmėms dėl draudėjo informacijos draudikui apie draudimo riziką neatskleidimo atsirasti reikšminga yra draudėjo kaltės forma.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad 2013-03-01 akcininkė kreipimesi Bendrovei, jos vadovui ir valdybos nariams kėlė pretenzijas dėl jos vadovybės veiklos, nurodė ketinimus inicijuoti veiklos tyrimą, tačiau Bendrovė visiems valdybos nariams ir akcininkams raštu išsamiai atsakė į pretenzijas bei nurodė, jog Bendrovės ir jos valdymo organų nariai elgėsi teisėtai ir pagrįstai. Teismo vertinimu, iš kreipimosi turinio galima tik daryti prielaidas apie tai, kad akcininkė ateityje gali pareikšti tam tikrus reikalavimus Bendrovei ir galbūt jos vadovams. Be to, pradinio akcininkės ieškinio reikalavimas buvo sąlyginis, t. y. visų pirma buvo reikalaujama pripažinti Bendrovės sudarytą sandorį negaliojančiu bei taikyti restituciją, ir tik teismui atsisakius tenkinti šį reikalavimą buvo prašoma priteisti iš Bendrovės vadovų nuostolių atlyginimo. Teismo pranešimas apie ieškinio priėmimą buvo atsiųstas Bendrovei 2013-04-15 ryte, paraiška sudaryti draudimo sutartį buvo užpildyta tą pačią dieną, o paraiška išsiųsta ir kartu draudimo sutartis įsigaliojo 2013-04-16. Teismo vertinimu, tai buvo pernelyg trumpas laikas tinkamai susipažinti su ieškiniu, suvokti jo teisinę reikšmę ir teisines pasekmes.

Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad vykdomojo direktoriaus tyčios dėl informacijos neatskleidimo byloje nenustatyta, t. y. neatskleisdamas Draudimo bendrovei akcininkės kreipimosi ir ieškinio fakto vykdomasis direktorius nesiekė sąmoningai suklaidinti Draudimo bendrovės, o tai sudaro pagrindą Draudimo bendrovės ieškinį atmesti.

 

Skaityti nutartį 2017 m. birželio 22 d. Civilinė byla Nr. e3K-3-284-701/2017 Nuoroda

 

 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 9 bylas:

Dėl daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo

2017 m. birželio 22 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-278-248/2017

Nuoroda

Dėl atlyginimo antstoliui už atliktus vykdymo veiksmus

2017 m. birželio 22 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-283-313/2017

Nuoroda

Dėl teisės į tiesioginės žalos ir negautų pajamų atlyginimą, žalos apskaičiavimo momento, sutarčių aiškinimo, kai sutarties sąlygos kelia abejonių, ir draudikui perėjusios reikalavimo teisės įgyvendinimo taisyklių

2017 m. birželio 23 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-286-313/2017

Nuoroda

Dėl teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis ir ieškinio senaties termino pradžios nustatymo, bei įrodymų tyrimo ir vertinimo

2017 m. birželio 23 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-289-421/2017

 Nuoroda

Dėl ūkiniame pastate esančių patalpų pripažinimo privatizuotų butų priklausiniais bei šių ūkinio pastato patalpų nuosavybės subjekto nustatymo

2017 m. birželio 23 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-262-421/2017

Nuoroda

Dėl teisės į valstybinės žemės nuomą ir statybą išnuomotame sklype, taip pat teritorijų planavimo

2017 m. birželio 22 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-281-695/2017

Nuoroda

Dėl žalos atlyginimo už be apskaitos sunaudotą elektros energiją

2017 m. birželio 22 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-285-611/2017

Nuoroda

Dėl notaro civilinę atsakomybės, ieškinio senaties termino pradžios ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų

2017 m. birželio 22 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-276-378/2017

Nuoroda

Dėl tiekėjų galimybės viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, taip pat perkančiųjų organizacijų teisės tikslinti pirkimo dokumentuose įtvirtintus reikalavimus

2017 m. birželio 22 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-279-690/2017

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.