2017 m. gegužės 29 d. – birželio 2 d.

De facto vadovui ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui negali būti taikoma civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą
 

Bankrutavusi bendrovė (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš savo akcininkės ir buvusios vadovės, taip pat jos įgalioto eiti Bendrovės vadovo pareigas asmens (de facto vadovo) žalą, kurią Bendrovė patyrė šiems asmenims nesiėmus priemonių Bendrovės mokumui atkurti, laiku nesikreipus dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Bendrovės teigimu, dar iki paskyrimo įgaliotas asmuo veikė kaip faktinis Bendrovės vadovas, todėl turi atsakyti solidariai su Bendrovės akcininke ir buvusia vadove, nes Bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu veikė itin nerūpestingai, nesąžiningai ir neatidžiai, didino įsiskolinimus, kol vienas iš kreditorių inicijavo bankroto bylos iškėlimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Kasacinio teismo praktikoje jau yra išaiškinta, kad faktinis įmonės vadovas įmonei atsako kaip de jure vadovas už fiduciarinių pareigų pažeidimą. Tačiau galimybė šiuo pagrindu taikyti faktiniam įmonės vadovui (de facto vadovui)  civilinę atsakomybę nereiškia, kad jam taip pat gali būti taikoma civilinė atsakomybė už Įmonių bankroto įstatyme (8 str. 1 d.) nurodytos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą. Teismas pabrėžė, kad ši pareiga įtvirtinta tik asmenims, turintiems formalų (de jure) vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t. y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas, dėl ko įmonės de facto vadovo tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtų priimtas.

Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatyta civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą gali būti taikoma tik ĮBĮ 8 str. 1 d. nurodytiems asmenims – formalų įmonės vadovo statusą turinčiam asmeniui (de jure vadovui) ir (ar) jos savininkui (savininkams), tačiau negali būti taikoma faktiniam vadovui (de facto vadovui) ar pagal vadovo suteiktą įgaliojimą veikiančiam asmeniui. 

 
 
Skaityti nutartį 2017 m. birželio 1 d. Nr. e3K-3-265-611/2017 Nuoroda
 
 
 
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 7 bylas:
 
 

2017 m. birželio 2 d.

Nr. e3K-3-264-687/2017

Nuoroda

Dėl palikimo priėmimo sandorio, sudaryto praleidus įstatymo nustatytą terminą, pripažinimo negaliojančiu, nesant visų įpėdinių sutikimo dėl palikimo priėmimo.

2017 m. birželio 1 d.

Nr. e3K-3-259-686/2017

Nuoroda

Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant ginčą dėl darbuotojui skirtų drausminių nuobaudų bei atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo.

2017 m. birželio 1 d.

Nr. e3K-3-263-313/2017

Nuoroda

Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, teismui nepatvirtinus patikslinto plano, ir įrodymų vertinimo.

2017 m. birželio 2 d.

Nr. e3K-3-261-690/2017

Nuoroda

Dėl papildomų darbų sąvokos, vykdant rangos sutartį, sudarytą viešųjų pirkimų būdu, rizikos paskirstymo tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjo, sutarties aiškinimo, eksperto išvados vertinimo.

2017 m. birželio 2 d.

Nr. e3K-3-257-469/2017

Nuoroda

Dėl Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) Raudonosios knygos sąlygų taikymo sprendžiant iš viešojo pirkimo sutarties kilusį ginčą.

2017 m. birželio 1 d.

Nr. 3K-3-260-695/2017

Nuoroda

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių.

2017 m. birželio 2 d.

Nr. e3K-3-258-378/2017

Nuoroda

Dėl taikos sutarties patvirtinimo sąlygų byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl viešųjų pirkimų, ir reikalavimų dėl pirkimo objekto techninės specifikacijos.

 
 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.