2017 m. gegužės 15 d. – gegužės 19 d.

Kredito unijos paskolų komiteto pirmininko statusas skiriasi nuo paskolų  komiteto nario statuso, kadangi jis yra vienas iš kredito unijos vadovų. Toks paskolų komiteto pirmininko statusas reiškia, kad jis priskirtinas priežiūros funkcijas vykdančių valdymo organų nariams, todėl jam turėtų būti taikomos ir fiduciarinės pareigos.
 
Kooperatinės bendrovės „Taupkasė, kredito unija“ (toliau – Kredito unija) valdybos narė ir administracijos vadovė (toliau – Ieškovė) prašė teismo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl 2014 metų kredito unijos pelno paskirstymo, kuriuo didelė pelno dalis buvo skirta tantjemoms paskolų komiteto nariams ir pirmininkui. Ieškovė nurodė, kad skundžiamu nutarimu paskirstytas 2014 m. pelnas kelią grėsmę Kredito unijos veiklos stabilumui ir patikimumui. Tai patvirtino ir Lietuvos banko Priežiūros tarnyba. Sprendimas, kuriuo beveik visas Kredito unijos pelnas skirtas trims unijos nariams, prieštarauja kredito unijų veiklos ir valdymo principams ir pažeidžia juridinio asmens organo pareigą elgtis taip, kaip elgtųsi apdairus asmuo.
Pirmos ir apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė. Lietuvos bankas, byloje dalyvavęs kaip trečiasis asmuo, pateikė byloje kasacinį skundą, nurodydamas, jog teismai šiuo atveju neįvertino aplinkybės, kad sprendimas išmokėti tantjemas paskolų komiteto nariams buvo priimtas esant akivaizdžiam interesų konfliktui, balsuojant patiems paskolų komiteto nariams, kurių balsai, priimant ginčijamą sprendimą, buvo lemiami. Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje (2014 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XII-1047 redakcija) įtvirtinta, kad kredito unijos narys neturi teisės balsuoti visuotiniame narių susirinkime, kai visuotinis narių susirinkimas sprendžia jo narystės kredito unijoje klausimą, taip pat kitais kredito unijos įstatuose numatytais atvejais, kai jis yra tiesiogiai suinteresuotas. Lietuvos banko nuomone, Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies tikslas plačiąja prasme yra užkirsti kelią galimam interesų konfliktui, t. y. asmeninio intereso siekiui priimant sau palankius sprendimus, todėl paskolų komiteto nariams turėtų būti draudžiama balsuoti dėl klausimų, susijusių su tantjemų jiems skyrimu.
Įvertinęs Lietuvos banko argumentus, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog toks Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies aiškinimas nėra pagrįstas, nes neproporcingai ribotų kredito unijos nario teisę balsuoti, kadangi apimtų iš esmės visus atvejus, kai narys įgyvendintų savo balsavimo teisę Kredito unijos susirinkime. Todėl teisėjų kolegija nepripažino pagrįstais Lietuvos banko argumentų, kad Kredito unijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatos turėtų būti aiškinamos kaip draudžiantis paskolų komiteto nariams balsuoti, sprendžiant tantjemų skyrimo klausimą.
Kartu Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, jog paskolų komiteto pirmininko statusas skiriasi nuo paskolų  komiteto nario statuso, nes jis yra unijos vadovas. Kredito unijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2014 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XII-1047 redakcija) nustatyta, kad vienas iš kredito unijos vadovų yra paskolų komiteto pirmininkas. Toks paskolų komiteto pirmininko statusas reiškia, kad jis priskirtinas priežiūros funkcijas vykdančių valdymo organų nariams, todėl paskolų komiteto pirmininkui turėtų būti taikomas ne tik Kredito unijos įstatuose įtvirtintas draudimas balsuoti, bet ir fiduciarinės pareigos, išdėstytos CK 2.87 straipsnyje, – pareiga vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, paskolų komiteto pirmininkas, kredito unijos narių visuotiniame susirinkime balsuodamas už nutarimo projektą, kurio priėmimu yra tiesiogiai suinteresuotas ir kuriuo didelė unijos pelno dalis skirta paskolų komiteto nariams, tarp jų ir jam pačiam, privalėjo nusišalinti ir taip išvengti interesų konflikto, todėl pagrįstais laikytini Lietuvos banko argumentai, kad paskolų komiteto pirmininkui turėtų būti taikomas apribojimas balsuoti.
Byloje nustatyta, kad Kredito unijos visuotiniame narių susirinkime dalyvavo devyni nariai. Už nutarimo projektą balsavo šeši nariai, vienas iš jų – paskolų komiteto pirmininkas. Atsižvelgiant į padarytą išvadą, kad paskolų komiteto pirmininkas neturėjo teisės balsuoti sprendžiant tantjemų skyrimo klausimą, ginčijamas nutarimas negalėjo būti priimtas dėl kvalifikuotos balsų daugumos trūkumo (2/3 balsų), todėl neatitinka Kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų dėl Kredito unijos visuotinio narių susirinkimo nutarimams priimti reikiamo kvorumo.
Aukščiausiais Teismas taip pat padarė išvadą, kad  byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ginčijamo nutarimo prieštaravimą sąžiningumo ir protingumo principams ir sudaro pagrindą jį pripažinti negaliojančiu CK 2.82 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu. Šią išvadą tesimas motyvavo tuo, kad ginčijamą nutarimą visuotinis Kredito unijos narių susirinkimas priėmė žinodamas apie Kredito unijos galimą nepakankamą kapitalo problemą, nutarimo dėl pelno skirstymo turinys nebuvo ekonomiškai pagrįstas ir neatsižvelgta į priežiūros institucijos pastabas dėl galimos tokio sprendimo potencialios žalos, tantjemų išmokėjimas nesietas su paskolų komiteto veiklos rezultatais, paskolų komiteto nariai balsavo už sau naudingą sprendimą, žinodami lemiamą savo balsų įtaką balsavimo rezultatui, didelė Kredito unijos pelno dalis paskirta tik trims paskolų komiteto nariams, neatsižvelgiant į kitų narių ir pačios unijos interesus, kad neįvertinta aplinkybė, jog išmokėtų tantjemų suma beveik 25 kartus didesnė už Kredito unijos paskolų portfelį.
Vadovaudamasis tuo, kas nurodyta aukščiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė naują sprendimą ir Ieškovės ieškinį patenkino. 
 
Skaityti nutartį 2017 m. gegužės 18 d. Nr. e3K-3-234-469/2017 Nuoroda
 
 
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 8 bylas:
 
 

Dėl asmenine nuosavybe esančio vieno sutuoktinio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, sutuoktinių bendro turto balanso sudarymo, turto vertės nustatymo ir kompensacijos už kitam sutuoktiniui tekusią didesnę turto dalį priteisimo

2017 m. gegužės 18 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-243-969/2017

Nuoroda

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

2017 m. gegužės 18 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-236-313/2017

Nuoroda

Dėl atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį

2017 m. gegužės 17 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-226-695/2017

Nuoroda

Dėl bendrų vartojimo sutarčių nuostatų ir teismo pareigos ginti vartotojų interesus,

2017 m. gegužės 16 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-245-611/2017

Nuoroda

Dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo

2017 m. gegužės 17 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-247-611/2017

Nuoroda

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio palikimą nenagrinėtu

2017 m. gegužės 18 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-238-686/2017

Nuoroda

Dėl viešojo pirkimo objekto techninės specifikacijos

2017 m. gegužės 18 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-241-690/2017

Nuoroda

Dėl nuostolių, kilusių dėl civilinėje byloje, kuri buvo nutraukta atsisakius ieškinio, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo

2017 m. gegužės 18 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-213-313/2017

Nuoroda

 
Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.