2017 m. gegužės 1 d. – gegužės 5 d.

Žala, padaryta bendrovės nemokumo sukėlimu, yra bendrovės patirta žala, todėl ji negali būti bendrovės kreditoriaus individualaus tiesioginio ieškinio bendrovės dalyviui ir (ar) vadovui pagrindas.
 

Bendrovės kreditorius prašė teismo solidariai iš Bendrovės vadovės ir akcininko priteisti nuostolius, kuriuos jis patyrė Bendrovei tapus nemokiai ir nepadengus susidariusio įsiskolinimo pagal nuomos sutartį. Kreditorius nurodė, kad Bendrovės vadovė ir akcininkas, siekdami išvengti nuostolių atlyginimo, visą Bendrovės veiklą sustabdė ir perkėlė ją į kitą įmonę, Bendrovei palikdami tik skolas. Bendrovė veiklos nevykdo, nekilnojamojo turto ir lėšų neturi, dėl ko antstolis priėmė išieškojimo negalimumo aktą.

 

Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: pirma, kai jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (pasireiškia specifiškai tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu) ir būtent dėl tokių veiksmų, o ne dėl bendro juridinio asmens nemokumo ar mokumo sumažėjimo, kreditoriui atsiranda žala (t. y. žala yra individuali); antra, kai bankrotas pripažįstamas tyčiniu.

 

Šiuo atveju Bendrovės bankroto byloje nustatytos aplinkybės, kad Bendrovė, sudarydama negyvenamųjų nuomos sutartį su Kreditoriumi, jau turėjo finansinių sunkumų, tačiau vadovė, žinodama Bendrovės finansinę būklę, sudarė nuomos sutartį su Kreditoriumi, be to, tapo naujai įsteigtos įmonės (į kurią galimai buvo perkelta Bendrovės veikla) vadove. Aukščiausiojo Teismo vertinimu, nors atlikdama nurodytus veiksmus Bendrovės vadovė pažeidė fiduciarines pareigas Bendrovei, tačiau nėra pagrindo konstatuoti individualaus vadovės delikto Kreditoriaus atžvilgiu (kreditoriaus apgaulės, klaidinimo sudarant nuomos sutartį). Atsižvelgiant į tai, Kreditoriaus tiesioginis ieškinys Bendrovės vadovei negali būti tenkinamas. Pasisakydamas dėl Bendrovės akcininko atsakomybės, Teismas pažymėjo, jog verslo perkėlimas iš vienos bendrovės į kitą gali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas, užtraukiantis akcininkui atsakomybę, tik tada, jei tai sukelia pirmosios bendrovės nemokumą. Be to, verslo perkėlimas, sukėlęs įmonės nemokumą, yra vienas iš tyčinio bankroto požymių. Tačiau nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės (nei nemokumo sukėlimas veiklos perkėlimu, nei tyčinis bankrotas) nėra konstatuotos. Žala, padaryta įmonės nemokumo sukėlimu, yra bendrovės patirta žala, todėl ji negali būti Kreditoriaus individualaus ieškinio pagrindas. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyti ir bendrovės akcininko neteisėti veiksmai, kaip viena iš sąlygų tiesioginio Kreditoriaus ieškinio pareiškimui.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų Kreditoriaus ieškinys tiek Bendrovės akcininkui, tiek Bendrovės vadovei dėl nuostolių atlyginimo nebuvo patenkintas.

 

Skaityti nutartį 2017 m. gegužės 4 d. Nr. 3K-3-211-469/2017 Nuoroda

 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 4 bylas:

 

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kreditoriui įrodinėjant vienam sutuoktiniui suteiktos paskolos panaudojimą šeimos reikmėms

2017 m. gegužės 3 d.

Nr. e3K-3-221-611/2017

Nuoroda

Dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimą

2017 m. gegužės 4 d.

Nr. 3K-3-220-248/2017

Nuoroda

Dėl perkančiosios organizacijos teisę sustabdyti viešojo pirkimo procedūras

2017 m. gegužės 4 d.

Nr. e3K-3-219-690/2017

Nuoroda

Dėl proceso atnaujinimo

2017 m. gegužės 3 d.

Nr. e3K-3-212-916/2017

Nuoroda

 

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.