2017 m. vasario 13 d. – vasario 17 d.


Įstatyme įtvirtintos atsiskaitymų su kreditoriais eilės nesilaikymas savaime nesuponuoja tyčinio bendrovės bankroto fakto. 
 

BUAB „Lietmedis“ (toliau – ir Bendrovė) bankroto administratorė prašė pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu. Grįsdama šį savo reikalavimą, pareiškėja nurodė, kad Bendrovė, vadovaujama A. B., nuo 2006 m. iki bankroto bylos iškėlimo veikė nuostolingai ir nuostoliai nuolat didėjo. Jau 2008 m. Bendrovės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, tačiau tai padaryta nebuvo. Bendrovė nemokėjo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo mokesčių, buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai, darbuotojams, teikė pirmenybę atsiskaityti su kreditoriais, kurie neturėjo tokios pirmumo teisės. Nuo 2008 m. iki bankroto bylos iškėlimo Bendrovei buvo taikomas turto areštas, todėl Bendrovė atsiskaitymus vykdė per vadovo asmeninę sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismai bankroto administratorės pareiškimą patenkino ir pripažino Bendrovės bankrotą tyčiniu. Šią išvadą tesimai padarė atsižvelgdami į Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintą tyčinio bankroto požymį – įmonė, atsiskaitydama su kreditoriais, pažeidė įstatyme įtvirtintą atsiskaitymo eilę (ĮBĮ 20 str. 2 d. 4 p.). Tuo tarpu Aukščiausias Teismas pažymėjo, kad darant išvadą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nepakanka įvertinti pavienes aplinkybes ir konstatuoti jų priešingumą tam tikroms teisės normų nuostatoms. Šiuo atveju teismai, remdamiesi nustatytų aplinkybių visetu, turėjo spręsti, ar Bendrovės vadovo veiksmų visuma buvo priešinga Bendrovės veiklos tikslams. Kasacinio teismo vertinimu, nors teismų nustatytos faktinės aplinkybės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus tyčinio bankroto požymius, tačiau tik formaliuoju požiūriu, nes, vertinant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad Bendrovės vadovas atliko veiksmus, kuriais siekė privesti Bendrovę iki nemokumo ir bankroto (ĮBĮ 2 str. 12 d.).

Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma rodo, kad Bendrovės vadovas, nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo ir tęsdamas jos veiklą, mažino jos darbuotojų skaičių, gretino pareigybes ir pats Bendrovėje dirbo kitus (ne tik vadovo) darbus, naudojo savo daiktinius ir piniginius (skolino įmonei) išteklius Bendrovės veikloje, per savo asmeninę banko sąskaitą tvarkydamas iš Bendrovės veiklos gaunamas įplaukas, jas naudojo atsiskaitymui su Bendrovės kreditoriais, įskaitant valstybę. Taigi Bendrovės vadovas veiksmais, pažeidusiais įstatyme įtvirtintą atsiskaitymų eilę, siekė ne apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į Bendrovės turtą, bet tęsti Bendrovės veiklą: sumokėti už tiekiamą elektrą, telefono paslaugas, vandenį, išmokėti atlyginimus darbuotojams, t. y. atsiskaityti su kreditoriais, nuo kurių priklausė tolesnė Bendrovės veikla. Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesys į tai, kad Bendrovės vadovas, atsiskaitydamas su nurodytais Bendrovės veiklos tęstinumui svarbiais kreditoriais, jiems neperleido viso likusio ar didžiausios vertės Bendrovės turto, nepalikdamas galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais, bet atliko einamuosius mokėjimus, todėl liko tikimybė, kad, Bendrovei tęsiant veiklą, su pastaraisiais bus atsiskaityta. Dėl to situacija pagal nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes neatitiko ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio.

Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiais Teismas konstatavo, kad byloje nustatyti Bendrovės vadovo neteisėti veiksmai galėtų būti teisinis pagrindas jo civilinei atsakomybei kilti įstatymuose nustatytais atvejais, tačiau nesuponuoja pagrindo konstatuoti ĮBĮ reglamentuojamo tyčinio bankroto, t. y. vadovo siekio sukelti Bendrovės bankrotą. Teismai byloje nenustatė aplinkybių, kurios teiktų pagrindą daryti išvadą, kad Bendrovė tapo nemoki ir bankrutavo dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų. Priešingai, nustatyti veiksmai rodo Bendrovės vadovo siekį gaivinti Bendrovės veiklą ir Bendrovę išsaugoti.

 
Skaityti nutartį 2017 m. vasario 17 d. Civilinė byla Nr. 3K-3-40-219/2017 Nuoroda
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 10 bylų:

 

Dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų

2017 m. vasario 14 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-72-421/2016

Nuoroda

Dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo

2017 m. vasario 17 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-39-313/2017

Nuoroda

Dėl žemės nuomininko pirmumo teisės atnaujinti žemės nuomos sutartį

2017 m. vasario 17 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-46-421/2017

Nuoroda

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

2017 m. vasario 15 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-42-687/2017

Nuoroda

Dėl valstybės atsakomybės už ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais (neveikimu) padarytą žalą

2017 m. vasario 15 d

Civilinė byla Nr. 3K-3-37-684/2017

Nuoroda

Dėl investavimo paslaugų sutarties sąlygos, kurioje nustatyta teisė gauti sėkmės mokestį už suteiktas finansų patarėjo paslaugas, pripažinimą negaliojančia kaip sudarytos suklydus ir prieštaraujančios viešajai tvarkai

 

Tiesiog, konstatavo, kad neprieštarauja teisės aktams ir nebuvo sudaryta suklydus

2017 m. vasario 14 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-51-695/2017

Nuoroda

Dėl atstovavimo valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, valstybės, kaip paveldėtojos, atsakomybės už palikėjo skolas

2017 m. vasario 14 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-50-687/2017

Nuoroda

Dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų

2017 m. vasario 15 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-44-969/2017

Nuoroda

 

Dėl įmonės vadovo ir dalyvio atsakomybės

2017 m. vasario 17 d.

Civilinė byla Nr. 3K-3-36-701/2017

Nuoroda

Dėl tiekėjų pasiūlymų viešuosiuose pirkimuose vertinimo

2017 m. vasario 13 d.

Civilinė byla Nr. e3K-3-26-916/2017

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.