2016 m. gruodžio 19 d. – gruodžio 23 d.

Komercinio arbitražo įstatymo nuostata, kad nuolatinė arbitražo institucija patvirtina arbitražo procedūros reglamentą, nereiškia, kad arbitražinio nagrinėjimo šalys negali pasirinkti tokios procedūrinių taisyklių sistemos, kuri nėra patvirtinta nuolatinės arbitražo institucijos.
Nustačius, kad prie bylos nepridėti reikšmingi dokumentai, galintys turėti įtakos šalies galimybei gintis, tai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti arbitražo sprendimą.
Juridiniai asmenys, kurių teisinė forma nėra nuolatinė arbitražo institucija, negali užsiimti arbitražo procesų administravimo veikla.
 
 
Pareiškėja AB „Ekra“ kreipėsi į teismą reikalaudama panaikinti VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – VTNKA) sprendimą byloje, iškeltoje pagal UAB „Aukštaitijos vandenys“ ieškinį AB „Ekra“ dėl kompensacijos už darbų uždelsimą apmokėjimo. Pareiškėja savo reikalavimą inter alia grindė tuo, kad:
(i)            nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą nepagrįstai buvo taikomas Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas – Komercinio arbitražo įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtinta, jog arbitražo procedūros reglamentą patvirtina nuolatinė arbitražo institucija, tuo tarpu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentas buvo patvirtintas ne nuolatinės arbitražo institucijos, o Lietuvos arbitražo asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu;
(ii)          buvo pažeista arbitražo teismo formavimo tvarka – trečiąjį arbitrą (pirmininką) paskyrė VTNKA vadovas, o ne šalių paskirti arbitrai bendru sutarimu;
(iii)        vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, VTNKA apskritai neturėjo teisės vykdyti nuolatinės arbitražo institucijos funkcijų – VTNKA teisinė forma yra viešoji įstaiga, o ne nuolatinė arbitražo institucija.
Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas Pareiškėjos skundą, pažymėjo, kad arbitražas savo esme yra būdas šalims įgyvendinti valią dėl ginčų sprendimo būdo, todėl jos gali susitarti dėl procedūrų ir taisyklių, pagal kurias vyks arbitražo procesas. Šalys gali savo nuožiūra parinkti norimą taisyklių sistemą tam, kad ji geriausiai atitiktų jų poreikius. Teismo nuomone, būtų itin formalu paneigti šalių valią pasirinkti vienokią ar kitokią procedūrinių taisyklių sistemą vien tuo pagrindu, kad ji nėra patvirtinta tam tikro subjekto – šalys bet kuriuo atveju gali pažodžiui perrašyti pasirinktos arbitražo taisyklių sistemos nuostatas į savo susitarimą ir taip užtikrinti jų privalomumą. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad Įstatyme nustatytas arbitražo taisyklių patvirtinimo reikalavimo nesilaikymas pats savaime neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl arbitražo proceso tinkamumo. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir nėra pagrindo teigti, kad šalies teisės buvo pažeistos vien tuo pagrindu, kad VTNKA taikė aptariamas arbitražo taisykles.
Aukščiausiasis Teismas taip pat konstatavo, kad vadovaujantis pateiktais duomenimis negalima daryti vienareikšmiškų išvadų dėl pirmininkaujančio arbitro paskyrimo tvarkos. Duomenys dėl arbitro paskyrimo tvarkos ir aplinkybių yra prieštaringi, be to, yra pagrindo manyti, kad prie arbitražo bylos galbūt nebuvo pridėta dalis dokumentų, susijusių su minėtu klausimu. Šiuo atžvilgiu teismas pažymėjo,  jog faktas, kad arbitražo byloje gali būti surinkti ne visi reikšmingi dokumentai, gali lemti šalies galimybės pateikti savo poziciją ir gintis apribojimą bei esminį teisės į tinkamą procesą pažeidimą. Užsienio valstybių teismų praktikoje būta atvejų, kai viešosios tvarkos pažeidimas konstatuotas nustačius, kad šaliai nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl bylos duomenų. Todėl nustačius, kad prie bylos nepridėti reikšmingi dokumentai, galintys turėti įtakos šalies galimybei gintis, tai gali būti savarankiškas pagrindas panaikinti arbitražo sprendimą. Klausimas, kokie konkrečiai dokumentai galbūt buvo nepridėti prie bylos, yra fakto klausimas. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas turėjo imtis priemonių nustatyti viešosios tvarkos pagrindų patikrinimui teisinės reikšmės turinčias faktines aplinkybes, o jų nenustatymas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas Pareiškėjos skundą, taip pat konstatavo, kad pagal Įstatymą arbitražo veikla užsiimti gali tik nuolatinės arbitražo institucijos teisinę formą turintys juridiniai asmenys, tuo tarpu VTNKA veikia kaip viešoji įstaiga, todėl galimai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai dėl VTNKA galimybės administruoti arbitražo procesus Aukščiausiasis Teismas priėmė atskirąją nutartį, kuria kreipėsi į generalinę prokuratūrą.
 
 
Skaityti nutartį  2016 m. gruodžio 20 d. Nr. e3K-3-471-916/2016 Nuoroda
 
 
 
PVM negali būti laikomas pagal  sutartį gautu pelnu, kuris galėtų būti skirstomas partneriams jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Jungtinės veiklos partnerėms turėtų būti proporcingai jų daliai jungtinėje veikloje dalijamas pagal sutartį gautas pelnas, neįskaičiuojant PVM.
 
 
Byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų, susijusių su prievole mokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM), aiškinimo.
UAB „Naujas būstas“ ir UAB „Inventora“ sudarė jungtinės veiklos sutartį (toliau – Sutartis), kuria susitarė bendrai dalyvauti atvirame konkurse. Sutartyje šalys apibrėžė kiekvienai tenkančią bendro projekto pasiūlymo vertės dalį: UAB „Naujas būstas“ – 14 proc., UAB „Inventora“ – 86 proc. Galutinė projekto vertė su PVM buvo 110 882,09 EUR, todėl, UAB „Naujas būstas“ manymu, jai tenkanti dalis turėjo būti 15 523,49 EUR. UAB „Inventora“ už atliktus darbus UAB „Naujas būstas“ sumokėjo 12 829,33 EUR, tad, UAB „Naujas būstas“ požiūriu, liko skolinga 2694,16 EUR. UAB „Naujas būstas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš UAB „Inventora“ šią skolą ir 6 proc. procesinių palūkanų.
UAB „Inventora“ gindamasi nuo ieškinio nurodė, kad jungtinės veiklos pagrindu vykdytos paslaugų sutarties galutinė kaina be PVM buvo 91 638,09 EUR, todėl UAB „Naujas būstas“ dalis buvo 12 829,33 EUR, šie pinigai UAB „Naujas būstas“ ir buvo sumokėti. UAB „Naujas būstas“ prašomi priteisti 2694,16 EUR yra PVM, kurį už UAB „Naujas būstas“ sumokėjo UAB „Inventora“. Tuo tarpu UAB „Naujas būstas“ pažymėjo, kad ji nėra PVM mokėtoja, todėl UAB „Inventora“ atitinkamą sumą, kurią sumokėjo kaip PVM valstybei, turėjo sumokėti UAB „Naujas būstas“.
Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad atsižvelgiant į PVM prigimtį ir specifiką (PVM yra į valstybės biudžetą mokėtina suma, kurią sumoka paslaugos gavėjas per paslaugos teikėją kaip tarpininką), šalims pagal jų dalį bendroje jungtinėje veikloje neturi būti dalijama bendra su PVM pagal pirkimo–pardavimo sutartį gauta suma. Jungtinės veiklos šalims pagal jų dalį bendrojoje veikloje turi būti dalijama suma, gauta pagal pirkimo-pardavimo sutartį be PVM. Taigi bendra darbų vertė yra pirkėjo pardavėjui už prekes ar paslaugas sumokama kaina (be PVM), kuri apmokestinama PVM.
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju šalims Sutartyje sutarus, jog prievoles mokėti mokesčius pagal pirkimo–pardavimo sutartį partnerių vardu įvykdys UAB „Inventora“, ši bendrovė pagrįstai sumokėjo visą iš pirkimo–pardavimo sutarties kylantį PVM. Dėl to Sutarties aiškinimas, jog UAB „Inventora“ visą pirkėjos sumokėtą PVM sumą privalo pervesti į valstybės biudžetą, o po to sumokėti UAB „Naujas būstas“ ne tik tenkančią 14 proc. kainos dalį be PVM, bet dar ir tokią pat dalį nuo PVM sumos, reikštų Sutarties pažeidimą, nukrypstant nuo sutartų atlyginimo dalių, ir nesąžiningumą UAB „Inventora“ atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, UAB „Naujas būstas“ ieškinys buvo atmestas.
 
 
Skaityri nutartį  2016 m. gruodžio 22 d. Nr. 3K-3-537-686/2016 Nuoroda
 
 
 
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 15 bylų:
 
 

Dėl negalimumo kasacine tvarka skųsti nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

2016 m. gruodžio 21 d.

Nr. 3K-3-538-313/2016

Nuoroda

Dėl per atstovą sudaryto žodinio sandorio šalies nustatymo

2016 m. gruodžio 22 d.

Nr. e3K-3-539-706/2016

Nuoroda

Dėl nekilnojamojo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir turto pagerinimo išlaidų priteisimo

2016 m. gruodžio 20 d.

Nr. 3K-3-556-687/2016

Nuoroda

Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

2016 m. gruodžio 23 d.

Nr. 3K-3-525-219/2016

Nuoroda

Dėl ieškinio senaties taikymo, kai negatorinis ieškinys grindžiamas administracinio akto neteisėtumu

2016 m. gruodžio 23 d.

Nr. 3K-3-527-695/2016

Nuoroda

Dėl draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką įvykus eismo įvykiui, kuris buvo inscenizuotas

2016 m. gruodžio 22 d.

Nr. e3K-3-531-701/2016

Nuoroda

Dėl elektroninių varžytynių dalyvio įmokos (ne)grąžinimo varžytinių dalyviui pasiūlius gerokai per didelę kainą

2016 m. gruodžio 22 d.

Nr. 3K-3-524-686/2016

Nuoroda

Dėl teismo sprendimo vykdymo nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų

2016 m. gruodžio 22 d.

Nr. e3K-3-522-378/2016

Nuoroda

Dėl buto, iš kurio buvo užlietas žemiau esantis butas, savininko atsakomybės

2016 m. gruodžio 21 d.

Nr. e3K-3-534-611/2016

Nuoroda

Dėl dalies draudimo išmokos grąžinimo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudėjui pažeidus draudimo sutartį

2016 m. gruodžio 19 d.

Nr. 3K-3-519-313/2016

Nuoroda

Dėl restitucijos taikymo pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, kuriais asmenims atkurtos nuosavybės teisės

2016 m. gruodžio 23 d.

Nr. 3K-3-549-415/2016

Nuoroda

Dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo

2016 m. gruodžio 22 d.

Nr. 3K-3-529-916/2016

Nuoroda

Dėl ieškinio keitimo išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme

2016 m. gruodžio 23 d.

Nr. e3K-3-533-681/2016

Nuoroda

Dėl skolos priteisimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia

2016 m. gruodžio 22 d.

Nr. e3K-3-526-248/2016

Nuoroda

Dėl valstybės civilinės atsakomybės policijai neužkardžius smurto artimoje aplinkoje

2016 m. gruodžio 20 d.

Nr. 3K-3-528-706/2016

Nuoroda

 
 
 
Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.