2016 m. gruodžio 12 d. – gruodžio 16 d.

Sutartis, kurioje yra numatyta išlyga, kad ji keičiama tik šalių rašytiniu susitarimu, gali būti laikoma pakeista šalių konkliudentiniais veiksmais tik tuo atveju, jeigu abiejų šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška.
 
Šalys sudarė buhalterinės apskaitos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Lengvesnė buhalterija“ (toliau – Paslaugos teikėja) įsipareigojo suteikti UADBB „Ban Vita“ (toliau – Klientas) buhalterinės apskaitos paslaugas, o Klientas įsipareigojo už šias paslaugas kas mėnesį mokėti sutarto dydžio atlyginimą (toliau – Sutarties kaina). Sutartyje buvo numatyta, kad Sutarties kaina peržiūrima bei keičiama abipusiu šalių susitarimu pasikeitus darbų apimčiai, kas ketvirtį: perskaičiuojant praėjusio ketvirčio dokumentų kiekį ir darbų apimtį apskaičiuojamas įkainis ateinančiam ketvirčiui, o bet kokie Sutarties papildymai ar pakeitimai sudaromi raštu ir pasirašomi abiejų šalių įgaliotų atstovų. Paslaugų teikėja kreipėsi į teismą dėl susidariusios skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, nurodydama, kad Klientas nuo pat Sutarties sudarymo atsiskaitydavo nereguliariai, dėl ko ir susidarė prašoma priteisti skola. Klientas nurodė, kad atsisakė mokėti už paslaugas, nes Paslaugų teikėjos  jam pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos padidintomis kainomis, o Sutarties kaina galėjo būti keičiama tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu, tačiau toks susitarimas nebuvo sudarytas.
 
Pirmosios instancijos teismas Paslaugų teikėjos ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad Klientas neginčijo, jog apskaitomų dokumentų kiekis po Sutarties pasirašymo padidėjo, ji apmokėjo ir didesnes kai kurių mėnesių sąskaitas. Teismo vertinimu, ginčas būtų neteisingai išspręstas, jei Paslaugos teikėjos reikalavimas priteisti atlyginimą pagal padidėjusį darbų kiekį būtų atmestas vien dėl to, kad šalys nesudarė papildomo susitarimo dėl Sutarties kainos peržiūrėjimo, nors Sutarties nuostatos nurodė tai padaryti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas panaikino ankstesnį sprendimą ir ieškinį atmetė. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad pagal Sutarties nuostatas šalių valios išraiškos forma yra rašytinė, todėl byloje nesant rašytinio šalių susitarimo ir vienai iš šalių nurodant, kad ji nepritarė Sutarties pakeitimui, negalima pripažinti esant šalių valią pakeisti Sutartį.
 
Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas ginčą pažymėjo, CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka.
 
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad Paslaugų teikėja pagal Sutarties nuostatas apskaičiavo mėnesinę suteiktų buhalterinių paslaugų kainą ateinančiam ketvirčiui ir pateikė Klientui PVM sąskaitas faktūras. Byloje nėra ginčų, kad darbų apimtis buvo padidėjusi ir šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl esminės Sutarties sąlygos – kainos pakeitimo. Tačiau Paslaugų teikėja, išrašydama PVM sąskaitas faktūras kiekvieną mėnesį už suteiktas buhalterines paslaugas, nurodydavo skirtingas sumas, nors turėjo būti nustatytas vienodas mokestis visam ateinančiam ketvirčiui pagal praeito ketvirčio apimtis. Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Klientas nuo pat pradžių laikėsi nuoseklios pozicijos, kad Sutarties kaina galėjo būti keičiama tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu, tačiau toks susitarimas nebuvo sudarytas. Tokią poziciją dėl Paslaugų teikėjos reikalavimo sumokėti šalių neaptartą kainą nepagrįstumo Klientas išreiškė ir raštu, kuriuo prašoma grąžinti permoką, ir prieštaravimu, kuriame teigiama, kad šalys nesutarė ir nepasirašė jokio susitarimo dėl buhalterinių paslaugų teikimo kainos padidėjimo, bei raštu, kuriuo prašoma paaiškinti kokiu pagrindu nuo 2013 m. liepos mėn. teikiamose PVM sąskaitose faktūrose už buhalterinių paslaugų teikimą nurodoma didesnė kaina.
 
Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad Paslaugų teikėjos atlikti veiksmai atitinka vienašališką sutarties pakeitimą. Atitinkamai Paslaugų teikėjos argumentą, kad šalys atsisakė išlygos ir dėl Sutarties kainos pakeitimo susitarė konkliudentiniais veiksmais, o toks susitarimas abiem šalims buvo priimtinas ir vykdomas iki ginčo atsiradimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šalių elgesį dėl Sutarties esminės sąlygos keitimo (nekeitimo), negalima išvada, jog yra šalių valios sutapimas, nes Paslaugų teikėja, pažeisdama sutarties laisvės principą, primeta sąlygas, dėl kurių Klientas nesutinka. Taigi konkretūs šalies elgesio faktai nepripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalies normą, nes remtis pastarąja teisės norma sutarties šalys gali tuomet, kai jų valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas yra aiški ir nedviprasmiška. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo Paslaugų teikėjos ieškinys buvo atmestas.
 
Skaityti nutartį 2016 m. gruodžio 14 d. Nr. 3K-3-521-611/2016 Nuoroda
 
 
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 7 bylas:
 
 

Dėl teisės normų, reglamentuojančių įmonių bankroto pripažinimą tyčiniu, aiškinimo ir taikymo

2016 m. gruodžio 16 d.

Nr. 3K-3-514-219/2016

Nuoroda

Dėl hipotekos kvalifikavimo bei išieškojimo iš įkeisto gyvenamojo namo su priklausiniais tvarkos

2016 m. gruodžio 16 d.

Nr. 3K-3-512-695/2016

Nuoroda

Dėl termino administraciniam aktui ginčyti, valstybinės žemės pirkimą–pardavimo bei asmens suinteresuotumo reikšti ieškinį

2016 m. gruodžio 16 d.

Nr. 3K-3-520-421/2016

Nuoroda

Dėl žemės sklypo ribų nustatymo

2016 m. gruodžio 16 d.

Nr. 3K-3-517-701/2016

Nuoroda

Dėl notarinio veiksmo – viešam registrui teikiamų duomenų tikrumo ir dokumentų atitikties įstatymų reikalavimams tvirtinimo

2016 m. gruodžio 16 d.

Nr. e3K-3-523-469/2016

Nuoroda

Dėl civilinės atsakomybės už aplinkai padarytą žalą

2016 m. gruodžio 16 d.

Nr. 3K-3-516-686/2016

Nuoroda

Dėl informacinio pranešimo ir autorinio kūrinio sampratų tarpusavio santykio, straipsnio citavimo sąlygų ir kompensacijos už pažeistas autorių teises dydžio nustatymo

2016 m. gruodžio 14 d.

Nr. e3K-3-513-916/2016

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.