2016 m. lapkričio 21 d. – lapkričio 25 d.

Iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo įmonei draudžiama vykdyti tik tas pinigines prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Naujos restruktūrizuojamos įmonės prievolės (einamosios įmokos) turi būti vykdomos bendra tvarka, kadangi įmonė, nepajėgianti mokėti einamųjų įmokų, negali būti restruktūrizuojama.
 
UAB „Melinga“ (toliau – Įmonė) buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Restruktūrizuojama Įmonė nevykdė einamųjų mokėjimų į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDFV) biudžetą, todėl VSDFV teritorinis skyrius pateikė DNB bankui (toliau – Bankas) kelis debeto mokėjimo nurodymus dėl einamųjų mokėjimų pervedimo į VSDFV sąskaitą. Bankas nevisiškai įvykdė VSDFV teritorinio skyriaus pateiktus mokėjimo nurodymus, o restruktūrizuojamos Įmonės lėšos buvo išmokėtos net 176 tretiesiems asmenims, kurie yra paskesnės eilės kreditoriai, nei VSDFV. Vėliau restruktūrizuojamai Įmonei buvo iškelta bankroto byla. Įmonei bankrutavus, VSDFV Utenos skyrius, praktiškai praradęs galimybę gauti nesumokėtus einamuosius mokėjimus, kreipėsi į teismą prašydamas priteisti patirtus nuostolius iš Banko.
Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – VSDĮ) numatyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka duodami nurodymą kredito įstaigai nesumokėtas sumas nurašyti iš draudėjo sąskaitos. Tuo tarpu Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyti draudimai restruktūrizuojamai įmonei vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Byloje kilo klausimas, ar Bankas galėjo remdamasis Įstatymo nuostata, draudžiančia iki restruktūrizavimo plano patvirtinimo vykdyti finansines prievoles, atsisakyti vykdyti VSDFV teritorinio skyriaus pateiktus mokėjimo nurodymus.
Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad draudimas restruktūrizuojamai įmonei vykdyti pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, apima tik draudimą vykdyti prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo (t. y. senąsias prievoles, dėl kurių pakeitimo iškelta restruktūrizavimo byla). Naujos įmonės prievolės (einamosios įmokos) turi būti vykdomos bendra tvarka – restruktūrizuojamos įmonės statusas nesuteikia skolininkui jokių privilegijų. Jei įmonė nepajėgi mokėti einamųjų įmokų, ji negali būti restruktūrizuojama, nes ji ne gerina, o blogina savo padėtį.
Aptariamos bylos atveju teismas, nagrinėjęs Įmonės restruktūrizavimo bylą, nutartimi leido Įmonei atlikti komercinei veiklai reikalingus mokėjimus, tarp jų ir privalomąsias įmokas. Todėl Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad Bankas nepagrįstai atsisakė vykdyti VSDFV teritorinio skyriaus mokėjimo nurodymus, kadangi juos vykdyti nedraudė nei Įstatymas, nei teismas restruktūrizavimo byloje. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas priteisė iš Banko VSDFV naudai patirtų nuostolių sumą.
 
Skaityti nutartį 2016 m. lapkričio 23 d. Nr. 3K-3-474-684/2016 Nuoroda
 
 
Kai pažeidžiama įstatyme įtvirtinta pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį, ginti pažeistas teises perkeliant pirkėjo teises ir pareigas gali tik tas asmuo, kuris yra parduodamo daikto bendraturtis teismo sprendimo dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo priėmimo momentu, nepriklausomai nuo to, kada jis tapo bendros nuosavybės dalyviu.
 
AB „Autuva“ (toliau – Įmonė) buvo iškelta bankroto byla. Įmonės turtas (asmeninės nuosavybės teise valdomas pastatas bei bendrosios dalinės nuosavybės teise valdoma dalis kiemo aikštelės) buvo pardavinėjamas iš varžytinių, varžytinėms neįvykus, turtas buvo parduotas laisva tvarka už didžiausią pasiūlytą kainą keliems asmenims (toliau – Pirkėjai). UAB „Kelias“, kuris turto pardavimo metu kartu su Įmone buvo kiemo aikštelės bendraturtis, kreipėsi į teismą, reikalaudamas perkelti jam Pirkėjų teises ir pareigas, teigdamas, kad Įmonė, kurios parduodamo turto dalį sudarė bendrosios dalinės nuosavybės objektas – kiemo aikštelė, nepasiūlė pirmenybės teise šį turtą įsigyti UAB „Kelias“, taip pažeisdama įstatymo reikalavimus. Tačiau patikslinto ieškinio pareiškimo momentu kiemo aikštelės dalis UAB „Kelias“ jau nebepriklausė – ji buvo perleista trečiajam asmeniui. Byloje iš esmės kilo du klausimai: (i) ar UAB „Kelias“, teisminio ginčo dienai nebūdamas bendraturčiu, turi teisę reikalauti perkelti jam Pirkėjo teises ir pareigas; ir (ii) ar UAB „Kelias“ turi teisę įgyvendinti savo pirmenybės teisę tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo objekto (t. y. aikštelės), tiek asmeninės nuosavybės teise valdomo objekto (t. y. pastato) atžvilgiu?
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą daikto dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, todėl ji seka paskui daiktą. Kitaip tariant, pasikeitus daikto savininkui, naujajam savininkui pereina ir minėta pirmenybės teisė, o ankstesnis daikto savininkas praranda tokią pirmenybės teisę, nepaisant to, kuris iš jų buvo daikto bendraturčiu tuomet, kai kitas bendraturtis perleido savo dalies nuosavybę Pirkėjams. Atsižvelgdamas į tai, šiuo atveju Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ginti pažeistas teises perkeliant Pirkėjo teises ir pareigas gali tik tas asmuo, kuris yra parduodamo daikto bendraturtis teismo sprendimo dėl Pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo priėmimo momentu (t. y. pažeistas teises gali ginti ne UAB „Kelias“, o trečiasis asmuo, kuriam jis perleido priklausančią aikštelės dalį).Dėl šios priežasties Aukščiausiasis Teismas pripažino, jog UAB „Kelias“ šiuo atveju yra netinkamas ieškovas. Be to, Teismas išaiškino, kad bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti kitam bendraturčiui priklausančią bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį, tačiau tokios teisės neturi į kitam bendraturčiui asmeninės nuosavybės teise priklausantį šalia esantį daiktą. Įstatymas nenustato daikto savininko pareigos siūlyti pirkti jo parduodamą daiktą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kitų šalia esančių daiktų savininkams.
Padaręs aukščiau nurodytas išvadas Aukščiausiasis Teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį, kuria UAB „Kelias“ ieškinys buvo atmestas.
 
Skaityti nutartį  2016 m. lapkričio 23 d. Nr. e3K-3-475-611/2016 Nuoroda
 
 
Vien didesnė sandorio vertė, nei nustatyta rinkos vertė, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti sandorio nenaudingumą ir nuostolingumą bendrovei, bei kilti bendrovės vadovo civilinei atsakomybei.
 
Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad patalpų Pardavėjai yra Įmonės akcininkų (kartu valdančių 70 % Įmonės akcijų) – A. Š. ir J. Š., tėvai, turtas buvo nupirktas už didesnę kainą nei jo reali rinkos vertė, tad sutartys laikytinos sudarytomis piktavališkais susitarus ir yra niekinės.
Teismai nustatė, kad patys Pardavėjai ginčo patalpas iš susijusios įmonės prieš tai įsigijo už 65 164,50 EUR. 2008 m. Įmonės visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė įsigyti šias patalpas iš Pardavėjų už 926 784,06 EUR, gaunant 347 544,02 EUR lizingą ir trūkstamą pinigų sumą pasiskolinant iš kitų juridinių asmenų. Tačiau, atlikto turto vertinimo duomenimis, įsigyto turto vertė su žemės sklypo nuomos teise iš viso buvo tik 573 447,64 EUR. Vėliau Įmonei buvo iškelta bankroto byla, lizingo sutartis buvo nutraukta, o patalpos parduotos trečiajam asmeniui už 214 318,81 EUR. Įmonę atstovaujantis bankroto administratorius nurodė, kad įsigijusi patalpas itin nepalankiomis sąlygomis, Įmonė realiai jokio turto neįgijo, bet patyrė 671 188,58 EUR nuostolį. Žemesnių instancijų teismai sprendė, kad šių nuostolių atsiradimas yra nesąžiningų akcininkų veiksmų pasekmė, ir nuostoliai lėmė tai, kad Įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir Įmonei buvo iškelta bankroto byla.
Aukščiausiasis Teismas, remdamasis anksčiau jau suformuota praktika, pažymėjo, jog tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės vadovo pareigos atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei būklei. Tai suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Šiuo atveju, iš žemesnės instancijos teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad Įmonės nepajėgumas vykdyti sutartį atsirado tik 2011 m. (lizingo davėja 2011 m. liepos 4 d. sutartį nutraukė), iki to laiko Įmonė vykdė sutartinius įsipareigojimus ir per lizingo sutarties laikotarpį Įmonė lizingo davėjai iš viso sumokėjo 274 747,23 Lt (79 572,30 Eur) įmokų. Be to, iki Sutarčių sudarymo Įmonė Pardavėjams sumokėjo 2 006 000 Lt (580 977,76 Eur). Bankroto byla Įmonei buvo iškelta 2012 m. Atsižvelgdamas į tai, Teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad sandorių, iš kurių Įmonė kildina žalą, sudarymo metu Įmonės vadovui buvo atsiradusios fiduciarinės pareigos kreditoriams.
Aplinkybę, kad Sutartys buvo sudarytos itin nenaudingomis sąlygomis, apeliacinis teismas grindė iš esmės tuo, kad šiomis Sutartimis patalpos buvo įsigytos už gerokai didesnę nei rinkos kainą. Tačiau, Aukščiausiojo Teismo vertinimu, ši aplinkybė konstatuota nesant tam pakankamo pagrindo. Vertinant sandorio nuostolingumą taip pat turi būti įvertinta, ar sandorio sudarymo metu Įmonė buvo pajėgi prisiimti sutartinius įsipareigojimus ir galėjo juos vykdyti, todėl vien didesnė sandorio vertė, nei nustatyta rinkos vertė, negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti sandorio nenaudingumą ir nuostolingumą.
Be to, Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, bet būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Tačiau šios verslo sprendimų priėmimo taisyklės žemesnės instancijos teismai šiuo atveju netaikė, nenustatė, ar sudarytomis Sutartimis buvo peržengta protingos ūkinės komercinės veiklos rizika, taip pat nenustatė aplinkybės, ar Įmonės vadovui iš anksto buvo ar turėjo būti žinoma, kad dėl sudaromų Sutarčių Įmonė patirs žalą. Tuo tarpu Įmonės akcininkai neturi fiduciarinių pareigų Įmonei ir nevykdo valdymo funkcijos. Akcininkas, nebūdamas vadovu, neprivalo atsižvelgti į visų interesų grupių interesus, ši pareiga priskirta vadovui ir neperduotina todėl jis yra atsakomybės subjektas, jei žala bendrovei padaryta neteisėtais valdymo organo veiksmais.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta aukščiau, Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria iš vadovo ir Įmonės akcininkų solidariai buvo priteisti Įmonės nuostoliai, ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo.
 
Skaityti nutartį 2016 m. lapkričio 25 d. Nr. 3K-3-485-421/2016 Nuoroda
 
 
 
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 12 bylų:

 

Dėl įsiskolinimo pagal pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo, atlygintinų paslaugų sutarties aiškinimo ir netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu

2016 m. lapkričio 25 d.

Nr. 3K-3-483-684/2016

Nuoroda

Dėl teisės normų, reglamentuojančių solidariąsias sutuoktinių prievoles

2016 m. lapkričio 25 d.

Nr. 3K-3-477-686/2016

Nuoroda

Dėl žalos, patirtos teikiant išlaikymą ne savo vaikui, dydžio nustatymo

2016 m. lapkričio 25 d.

Nr. 3K-3-481-248/2016

Nuoroda

Dėl negautų pajamų priteisimo nepagrįstai nutraukus prekių platinimo sutartį

2016 m. lapkričio 25 d.

Nr. 3K-3-480-687/2016

Nuoroda

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kai draudikas, sumokėjęs nukentėjusiam eismo įvykyje asmeniui draudimo išmoką, reiškia regresinį ieškinį automobilio valdytojui, atsakingam už žalos padarymą

2016 m. lapkričio 25 d.

Nr. e3K-3-478-415/2016

Nuoroda

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

2016 m. lapkričio 24 d.

Nr. 3K-3-454-969/2016

Nuoroda

Dėl akcijų dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu

2016 m. lapkričio 23 d.

Nr. 3K-3-465-686/2016

Nuoroda

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir sandorio pripažinimo tariamuoju

2016 m. lapkričio 25 d.

Nr. 3K-3-482-219/2016

Nuoroda

Dėl avanso, sumokėto pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, grąžinimo mirus sutarties šaliai

2016 m. lapkričio 23 d.

Nr. 3K-3-470-701/2016

Nuoroda

Dėl nekilnojamojo daikto registracijos panaikinimo, kai nuosavybės teisė į tą patį daiktą įregistruota dviem savininkams

2016 m. lapkričio 23 d.

Nr. e3K-3-486-611/2016

Nuoroda

Dėl atleisto VRM pavaldžios viešosios įstaigos vadovo grąžinimo į darbą

2016 m. lapkričio 23 d.

Nr. e3K-3-473-248/2016

Nuoroda

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

2016 m. lapkričio 25 d.

Nr. e3K-3-487-969/2016

Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.