2016 m. spalio 24 d. – spalio 28 d.

Išimtinais atvejais akcininkas gali būti neįpareigojamas pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti akcinės bendrovės akcijas.


Lietuvos bankas kreipėsi į teismą teigdamas, kad penkiems sutartinai veikiantiems asmenims 2006 m. priklausė AB „Linas“ (toliau – Bendrovė) akcijos, sudarančios 59,16 % balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Vertybinių popierių įstatymas tuo metu numatė, kad asmuo, veikdamas savarankiškai ar kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, įgijęs akcijų, kurios suteikia daugiau kaip 40 % balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, privalo perleisti akcijas, viršijančias šią ribą, arba teikti privalomą oficialų siūlymą supirkti likusias balsavimo teisę suteikiančias akcijas. Tačiau nei vienas iš akcininkų įstatyme nustatytos pareigos neįvykdė. Vienas iš sutartinai veikusių akcininkų (toliau – Akcininkas) 2007 m. įgijo dar Bendrovės akcijų ir peržengė 40 % asmeniškai turimų balsų ribą bei kreipėsi į Vertybinių popierių komisiją su prašymu patvirtinti privalomojo nekonkurencinio oficialaus siūlymo cirkuliarą, siekiant supirkti likusias Bendrovės akcijas, mokant už vieną akciją 0,28 Lt (0,08 EUR).Vertybinių popierių komisija cirkuliaro nepatvirtino, motyvuodamas tuo, kad oficialus siūlymas turėtų būti teikiamas kitomis sąlygomis. Lietuvos bankas prašė teismo įpareigoti visus penkis sutartinai veikusius akcininkus pateikti privalomą oficialų siūlymą supirkti AB „Linas“ akcijas už teisės aktų reikalaujama tvarka nustatytą teisingą 0,78 Lt (0,23 EUR) kainą.Nagrinėjant bylą konstatuota, kad Akcininkas, įvertinus jo turtinę padėtį, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu neturėjo net tikėtinų galimybių atsiskaityti už Bendrovės akcijas pinigais, be to, šis Akcininkas nebeturi nė vienos Bendrovės akcijos – jos bylos nagrinėjimo metu buvo perleistos. Taip pat konstatuota, kad Antro akcininko individualiai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, o jo turimos akcijos šiuo metu neviršija įstatymo nustatytos ribos. Trečiam akcininkui 2010 m. buvo iškelta bankroto byla ir jis neteko Bendrovės akcijų dar iki Lietuvos banko ieškinio pareiškimo dienos. Tuo tarpu kitu du akcininkai pasinaudojo alternatyva ir Bendrovės akcijas pardavė.


Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje nurodytu klausimu jau yra išaiškinęs, kad pareiga pateikti oficialų pasiūlymą tampa privalomai vykdytina įstatymo nustatyta tvarka ir vėlesnis akcijų perleidimas šios pareigos nepanaikina. Tačiau net ir nustačius, kad asmuo turi pareigą pateikti privalomą oficialų siūlymą, išimtiniais atvejais, kai šios pareigos priverstinis vykdymas būtų aiškiai neteisingas, o privalomo oficialaus siūlymo institutui keliami tikslai nebūtų pasiekti, asmuo gali būti neįpareigojamas pateikti privalomą oficialų siūlymą. Šioje byloje Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad vertinant asmens prievolės teikti privalomą oficialų siūlymą priverstinį vykdymą, be kita ko, vertinamos tokios aplinkybės kaip asmens turtinė padėtis ir galėjimas atsiskaityti už akcijas, dėl kurių turi būti teikiamas privalomas oficialus siūlymas, pinigais. Kadangi įstatymas šiuo atžvilgiu nustato, kad privalomo oficialaus siūlymo atveju už bendrovės, dėl kurios akcijų teikiamas oficialus siūlymas, vertybinius popierius atsiskaitoma tik pinigais ir oficialus siūlymas teikiamas tik įsitikinus, kad oficialaus siūlymo teikėjas galės visiškai atsiskaityti.


Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas sprendė, kad Akcininko pareigos priverstinis vykdymas, atsižvelgiant į konstatuotas faktines aplinkybes, šiuo atveju būtų aiškiai neteisingas, o privalomo oficialaus siūlymo institutui keliami tikslai nebūtų pasiekti.

Skaityti nutartį 2016 m. spalio 28 d. Nr. 3K-3-437-686/2016 Nuoroda


Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 9 bylas:

 

Dėl proceso atnaujinimo kai Žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai

2016 m. spalio 24 d.
Nr. 3K-3-404-969/2016
Nuoroda

Dėl išieškojimo iš valstybės paveldėto turto, kuris yra areštuotas bei valstybės turto arešto vykdymo procese 

2016 m. spalio 28 d.
Nr. 3K-3-434-695/201
Nuoroda

Dėl pagal turto apyrašą palikimą priėmusio įpėdinio atsakomybės ribų ir neteisingo turto apyrašo sudarymo

2016 m. spalio 25 d.
Nr. 3K-3-444-611/2016
Nuoroda

Dėl sklypų sodininkų bendrijoje savininkų pareigos savo lėšomis prisidėti prie sodininkų bendrijos infrastruktūros sukūrimo ir išlaikymo

2016 m. spalio 25 d.
Nr. 3K-3-441-706/2016
Nuoroda

Dėl atsisakymo priimti ieškinį kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tapataus ieškinio

2016 m. spalio 27 d.
Nr. 3K-3-440-687/2016
Nuoroda

Dėl šilumos ūkio ir daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo

2016 m. spalio 27 d.
Nr. 3K-3-423-916/2016
Nuoroda

Dėl taikos sutarties sudarymo bankroto byloje

2016 m. spalio 27 d.
Nr. 3K-3-436-219/2016
Nuoroda

Dėl byloje antstolio veiksmų vykdymo procese vykdant išieškojimą pagal hipotekos teisėjo nutartį bankrutavus pagrindiniam skolininkui

2016 m. spalio 28 d.
Nr. 3K-3-442-378/2016
Nuoroda

Dėl prekių ženklų savininko teisių pažeidimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų

2016 m. spalio 27 d.
Nr. 3K-3-435-916/2016
Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.