2016 m. spalio 3 d. – spalio 7 d.

Procesinėms palūkanoms, kylančioms iš susitarimo dėl kompensacijos už priešlaikinį nuomos sutarties nutraukimą, taikytinas CK, o ne Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (t. y., nustatomos 6 %, o ne 8,75 % dydžio metinės palūkanos).

 

UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (Subnuomotoja) sudarė su UAB „Hakonlita“ (Subnuomininkė) terminuotą patalpų subnuomos sutartį. Po dvejų metų nuo sutarties sudarymo Subnuomininkė iniciavo sutarties nutraukimą; teismai pripažino, kad šalys susitarė dėl sutarties nutraukimo, Subnuominkei sumokant 21 mėnesio subnuomos mokesčio dydžio kompensaciją. Subnuomininkė, periodiniais mokėjimais sumokėjusi dalį kompensacijos, nustojo ją mokėti. Subnuomotoja kreipėsi į teismą reikalaudama priteisti nesumokėtą kompensacijos dalį, delspinigius bei procesines palūkanas. Byloje kilo klausimas, kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteisiamos iš Subnuomininkės šiuo atveju – 6 % dydžio pagal CK 6.210 str. 2 d., ar 8,75 % dydžio pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą (MVPĮ).

 

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad MVPĮ ir jame nustatyto dydžio palūkanos yra taikytinos tais atvejais, kai situacija atitinka šiuos kriterijus: 1) sutarties subjektų – sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų tarpusavyje arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) sandoris turi būti komercinis; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandoris turi būti atlygintinis.

 

Išnagrinėjęs šį atvejį, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šalių sudarytam susitarimui MVPĮ netaikytinas, kadangi šalių sandoris nėra dėl prekių perdavimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, be to, MVPĮ tiesiogiai nurodyta, jog jis nereglamentuoja palūkanų, susijusių su mokėjimais nuostoliams atlyginti, dėl kurių šalys susitarė sutartyje. Taigi, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šiuo atveju turi būti taikomos 6 % dydžio procesinės palūkanos pagal CK 6.210 str. 2 d.

 

Skaityti nutartį 2016 m. spalio 7 d. Nr. 3K-3-413-378/2016 Nuoroda

 

 

Pripažinus negaliojančiu sandorį, sudarytą pažeidus ĮBĮ nustatytą bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarką, dvišalės restitucijos taikymas gali būti neproporcingas, kadangi įmonei atgavus parduotą turtą, turto pirkėjas faktiškai gali neatgauti sumokėtų lėšų, kurios paskirstomos kreditoriams ĮBĮ nustatyta tvarka.

 

A. R. individualiai įmonei (A. R. IĮ) buvo iškelta bankroto byla, teismas leido nukreipti išieškojimą į įmonės savininko A. R. turtą. Kreditorių susirinkime buvo nuspręsta A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą pardavinėti laisvu pardavimu, apie pardavimą paskelbti internete ir spaudoje, nepavykus parduoti turto per tam tikrą terminą – mažinti jo kainą, pakartotinai šaukti kreditorių susirinkimą. 2015-03-05 A. R. turtas buvo parduotas L. L. (Pirkėjas) už 67 389,60 EUR; gautomis lėšomis atsiskaityta su A. R. IĮ hipotekos kreditoriumi. A. R. kreipėsi į teismą prašydamas šį sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją, kadangi 2015-02-27 į bankroto administratorę kreipėsi potencialūs pirkėjai, kurie už turtą siūlė sumokėti apie 73 800 EUR, tačiau bankroto administratorė jiems turto nepardavė, sušaukė naują kreditorių susirinkimą, apie šiame susirinkime sumažintą turto kainą  viešai nepaskelbė, kas užkirto kelią dalyvauti kuo didesniam pirkėjų skaičiui ir turtą parduoti už kuo didesnę kainą.

 

Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės turtas turi būti parduodamas Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 33 str. 1 d. nustatyta tvarka, kurios būtina laikytis ir turtą parduodant pagal kreditorių susirinkimo nustatytą tvarką. Šiuo atveju apie pakartotinį turto kainos sumažinimą nebuvo viešai paskelbta kreditorių susirinkime nustatyta tvarka, todėl buvo padarytas esminis turto pardavimo tvarkos pažeidimas, lėmęs pardavimo procedūros neteisėtumą.

 

Vis dėlto, Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad šiuo atveju pritaikius dvišalę restituciją ir turtą priteisus natūra bankrutavusiai A. R. IĮ (jos savininkui), o sumokėtus pinigus – turto Pirkėjui, bankrutavusios įmonės ir Pirkėjo padėtis taptų nelygiavertė: bankrutavusi įmonė įgytų galimybę dar kartą parduoti grąžintą turtą ir gautas lėšas paskirstyti kreditoriams, tačiau atsižvelgiant į tai, kad iš Pirkėjo už turtą gautos lėšos buvo pervestos hipotekos kreditoriui, Pirkėjas savo reikalavimą dėl sumokėtų lėšų grąžinimo turėtų reikšti ĮBĮ nustatyta tvarka ir labai tikėtina, kad šis reikalavimas nebūtų pilnai patenkintas. Todėl bylą nagrinėję teismai turėjo svarstyti galimybę pakeisti restitucijos būdą.

 

Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį toje dalyje, kurioje buvo pritaikyta dvišalė restitucija, ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

 

Skaityti nutartį 2016 m. spalio 4 d. Nr. 3K-3-422-687/2016 Nuoroda

 

 

Esant komercinio atstovavimo santykiams kilus nesklandumų atstovaujamojo ir atstovo santykiuose, ir atstovaujamajam perėjus prie tiesioginių kontaktų su trečiuoju asmeniu, vien tiesioginių kontaktų nustatymas nelaikytinas svarbia priežastimi nutraukti komercinio atstovavimo santykius.

 

UAB Tradisetos importo-eksporto kompanija (Tarpininkė) ir UAB „LT Technologies“ (Gamintoja) sudarė Tarpininkavimo sutartį (Sutartis), kuria Tarpininkė įsipareigojo tarpininkauti Gamintojai parduodant metalo gaminius Vokietijos bendrovei „Maja Moebelwerk GmbH“ (Vokietijos bendrovė) ir jos patronuojamoms įmonėms. Gamintoja įsipareigojo mokėti Tarpininkei Sutartyje nustatyto dydžio komisinį mokestį. 2014-03-28 Gamintoja informavo Tarpininkę apie Sutarties nutraukimą dėl netinkamo jos vykdymo. Tarpininkė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš Gamintojos skolą (už neapmokėtas sąskaitas), palūkanas, negautas pajamas bei Sutartyje numatytą baudą už Sutarties sąlygos (dėl Gamintojos nebendravimo su Vokietijos bendrove 24 mėnesius nuo Sutarties pabaigos) pažeidimą. Byloje kilo klausimai dėl šalių santykių kvalifikavimo bei dėl svarbios priežasties nutraukti komercinio atstovavimo sutartį aiškinimo.

 

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad prekybos agento veikla kvalifikuojama kaip komercinis atstovavimas, kai nustatomi šie elementai: 1) esminė atstovo funkcija – tarpininkauti arba sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir sąskaita; 2) atstovo savarankiškumas; 3) pagrindinės veiklos kriterijus; 4) atstovo veiklos nuolatinis pobūdis; 5) atstovo veiklos atlygintinumas. Byloje Gamintoja teigė, kad komercinis atstovavimas nėra pagrindinė Tarpininkės veikla, todėl komercinis atstovavimas negali būti konstatuotas. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl pagrindinės veiklos kriterijaus, nepakanka įvertinti vien tai, kiek ūkinė komercinė veikla yra reikšminga atstovo konkrečiuose teisiniuose santykiuose su konkrečiu atstovaujamuoju, tačiau turi būti įvertina tai, kokią dalį komercinis atstovavimas užima visoje to ūkio subjekto veikloje. Be to, šis kriterijus vertinamas gautų pajamų dalimi visoje ūkinėje veikloje, laiko, žmogiškųjų išteklių sąnaudomis, veiklai reikalingu erdvės naudojimu, verslo subjekto kito verslo ar ūkinės komercinės veiklos sričių buvimu / nebuvimu, agento veiklai vykdyti reikalingų žinių turėjimu ir t.t. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad byloje nesurinkta duomenų ir nevertinta, ar Tarpininkės veikla jai atstovaujant kaip prekybos agentei buvo pagrindinė ar viena iš pagrindinių įmonės veiklų, todėl prekybos agento veikla buvo konstatuota nepagrindus faktiniais ir teisiniais argumentais vieno iš komercinio atstovavimo kriterijų – pagrindinės veiklos.

 

Gamintoja teigė, jog ji nutraukė Sutartį dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl to, kad 2014-02-11 Gamintoja su Vokietijos bendrove sudarė Tiesioginę sutartį dėl prekių tiekimo, todėl išnyko poreikis naudotis Tarpininkės teikiamomis tarpininkavimo paslaugomis. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kai sutariama terminuotai naudotis tarpininko paslaugomis už atlyginimą, svarbi sutarties nutraukimo priežastis turėtų būti aiškinama ir kaip aplinkybės, kurios daro reikšmingą įtaką sutarties šalies ūkinei ar komercinei veiklai. Šių reikalavimų neatitiktų atstovaujamojo, atstovo ir trečiojo asmens bendro darbo nesklandumai, jeigu šių nesklandumų nėra pagrindo vertinti kaip esminio sutarties pažeidimo. Jeigu atstovaujamajam dėl nedidelių nesklandumų atsiranda noras ar poreikis greičiau pereiti prie kontaktų su kontrahentu (trečiuoju asmeniu) be tarpininko (atstovo), tai vien tiesioginių kontaktų nustatymo faktas nepripažįstamas svarbia prekybos agento komercinio atstovavimo santykių nutraukimo priežastimi. Taigi, nepaisant to, kad šalims buvo iškilę nesklandumų dėl tarpininkavimo sutarties vykdymo, Gamintoja ir Vokietijos bendrovė sudarė tiesioginę sutartį, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šių aplinkybių nepakanka sutarčiai nutraukti dėl netinkamos Tarpininkės veiklos. Aukščiausiasis Teismas panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

 

Skaityti nutartį 2016 m. spalio 7 d. Nr. e3K-3-411-695/2016 Nuoroda

 

 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 5 bylas: 

 

Dėl pirmenybės teisės pirkti žemės ūkio paskirties žemę 

 

2016 m. spalio 5 d.
Nr. 3K-3-432-415/2016
Nuoroda

Dėl mokėjimo už nuotekų, viršijančių teršiančių medžiagų užterštumo koncentraciją, tvarkymo paslaugas

2016 m. spalio 6 d.
Nr. 3K-3-406-219/2016
Nuoroda

Dėl bylos sustabdymo teismui pripažinus, kad tai yra būtina, byloje dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo

2016 m. spalio 6 d.
Nr. 3K-3-407-916/2016
Nuoroda

Dėl baudos skyrimo skolininkui, neįvykdžiusiam teismo sprendimo, įpareigojančio atlikti / nutraukti tam tikrus veiksmus

2016 m. spalio 4 d.
Nr. 3K-3-401-916/2016
Nuoroda

Dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo įmonei esant faktinio nemokumo būsenoje; byloje buvo sudaryta taikos sutartis

2016 m. spalio 3 d.
Nr. 3K-3-430-687/2016
Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.