2016 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 2 d.

Nešališkumo ir nepriklausomumo kriterijai taikomi ne tik ginčą nagrinėjančiam arbitrui, bet ir pačiai nuolatinei arbitražo institucijai bei jos pirmininkui.

 

Bendrovės UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ ir UAB „THE7“ sudarė paslaugų sutartį, kurioje numatė arbitražinę išlygą, pagal kurią visi šalių ginčai turi būti sprendžiami Lietuvos arbitražo teisme. Kilus šalių ginčui, UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“ akcininkės UAB „INSTRA“ ir UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ pateikė Lietuvos arbitražo teismui prieštaravimą dėl jo kompetencijos. Akcininkių nuomone, Lietuvos arbitražo teismas ir jo nuožiūra paskirtas arbitras buvo nekompetentingi spręsti ginčą. Akcininkės nurodė, kad ši nuolatinė arbitražo institucija turi tris steigėjus ir dalininkus – juridinius asmenis VšĮ „Teisingumo institutas“, asociaciją „Pilietiniai projektai“ ir VšĮ „Medicinos audito institutas“. Tuo tarpu Advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ (toliau – APB) advokatai V.S. ir T. K. yra dviejų pirmųjų juridinių asmenų steigėjai ir jiems vadovauja. VšĮ „Medicinos audito institutas“ steigėjai taip pat yra V. S. bei asociacija „Pilietiniai projektai“. Taigi Lietuvos arbitražo teismo steigėjus iš esmės kontroliuoja APB advokatai V. S. ir T. K. Šie asmenys Lietuvos arbitražo teismo dalininkų susirinkime, atsižvelgiant į jų turimų balsų skaičių, gali priimti lemiamus sprendimus – V. S. ir T. K. savo trečiąjį partnerį J. B. buvo paskyrę Lietuvos arbitražo teismo pirmininku. Arbitražinės išlygos nustatymo metu būtent J. B. teikė teisines paslaugas UAB „ELGAMA-ELEKTRONIKA“, o atsakovę UAB „THE7“ atstovauja advokatas J. S., kurio darbo vieta registruota APB.
 
 
Arbitražo teismas tokį akcininkių prieštaravimą atmetė ir priėmė sprendimą dėl ginčo esmės. UAB „ELGAMOS GRUPĖ“ kasaciniu skundu prašė arbitražo teismo sprendimą panaikinti.
 
 
Aukščiausias Teismas pažymėjo, kad užtikrinant asmens teisę į sąžiningą ir teisingą procesą, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Analogiškos abejonės turi būti šalinamos ir arbitražo procese. Arbitražo institucijų atliekamos funkcijos nėra vien tik techninės ir organizacinės, pvz., tam tikrais atvejais arbitražo institucija gali veikti kaip skiriantysis subjektas ir formuoti arbitražo tribunolo sudėtį, taip pat spręsti klausimus dėl arbitro nušalinimo. Atsižvelgiant į tai, arbitražo institucijai ir jos pirmininkui taikomi arbitrams keliami nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai. Todėl tais atvejais, kai gali egzistuoti aplinkybių, dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių dėl skiriančio subjekto (nuolatinės arbitražo institucijos, jos pirmininko ar kt.) nešališkumo ir nepriklausomumo atliekant šią funkciją, šios aplinkybės turėtų būti, pirma, atskleidžiamos bylos šalims, antra, jos turi būti šalinamos. Priešinga situacija – nešališkumo ir (arba) nepriklausomumo nebuvimas ar pagrįstų abejonių dėl minėtų faktorių egzistavimas bei jų nepašalinimas protingomis priemonėmis asmeniui vykdant funkcijas, susijusias su arbitražo tribunolo sudėtimi, gali pažeisti bylos šalių teisę į tinkamą procesą, todėl gali būti kvalifikuojama kaip procesinės viešosios tvarkos pažeidimas.
 
 
Šiuo atveju Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad egzistuoja ypač glaudūs ir intensyvūs ryšiai tarp Lietuvos arbitražo teismo ir APB. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad du APB advokatai iš esmės kontroliuoja arbitražo institucijos dalininkus, o du APB advokatais dirbę asmenys yra buvę Lietuvos arbitražo teismo pirmininkais. Nepaisant to, kad arbitražo institucijos pirmininkė A. T., šias pareigas vykdžiusi arbitro paskyrimo šioje byloje nagrinėjamam ginčui spręsti metu ir šį arbitrą paskyrusi, nėra susijusi tiesioginiais ryšiais su atsakove UAB „THE7“ ar APB, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, ypač – aplinkybės, kad arbitražo institucijos pirmininką skiria ir atšaukia įstaigos dalininkai, Aukščiausiojo Teismo nuomone, minėti subjektai potencialiai galėtų daryti jai tiesioginę ar netiesioginę įtaką. Dėl nurodytų priežasčių nei Lietuvos arbitražo teismas, nei jo vardu veikianti pirmininkė A. T., kuri paskyrė ginčo arbitrą, negali būti laikomi nešališku ir nepriklausomu skiriančiuoju subjektu nagrinėjant šią bylą.
 
 
Vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog arbitro paskyrimas šioje byloje buvo nelegitimus, ir Lietuvos arbitražo teismo sprendimą panaikino.
 
 
Skaityti nutartį  2016 m. rugsėjo 1 d. Nr. e3K-3-387-421/2016 Nuoroda
 
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 2 bylas:

 

Dėl draudimo išieškoti iš lėšų, gautų kaip Europos Sąjungos finansinė parama remiamam projektui vykdyti

2016 m. rugsėjo 2 d.
Nr. 3K-3-383-684/2016
Nuoroda

Dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo bei dėl teisės pratęsti sutartį pripažinimo ir sutarties pakeitimo

2016 m. rugsėjo 2 d.
Nr. 3K-3-382-684/2016
Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.