2016 m. birželio 27 d. – liepos 1 d.

Banko veiklos apribojimas (moratoriumas) nėra banko bankroto bylos stadija.

 

Byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp bankrutavusios AB Ūkio banko ir AS „Privatbank“dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, kurį „Privatbank“ atliko Ūkio banko veiklos moratoriumo metu. Ūkio bankas nurodė, kad „Privatbank“ atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos teisės normoms, draudžiančioms bankrutuojančiai įmonei vykdyti finansines prievoles ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Tuotarpu „Privatbank“ teigė, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos spręsti šį ginčą, kadangi šalys buvo sudariusios susitarimą dėl tarptautinio teismingumo, kuriuo susitarė ginčus spręsti Latvijos Respublikos teismuose pagal Latvijos Respublikos teisės aktus.

 

Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad faktinis banko nemokumas yra tik vienas iš pagrindų, kuriems esant priežiūros institucija gali skelbti bankui moratoriumą. Banko veiklos moratoriumas yra atskira banko veiklos stadija, kuri negali būti prilyginta banko nemokumo paskelbimui ir pripažinta automatiškai lemiančia banko bankrotą. Atsižvelgdamas į tai, Teismas konstatavo, jog banko veiklos moratoriumas apskritai nėra banko bankroto proceso dalis ar stadija, o yra savarankiškas instrumentas, turintis savo paskirtį ir tikslus.

 

Atitinkamai Teismas sprendė, kad Ūkio banko ieškinys, grindžiamas įskaitymą moratoriumo metu draudžiančiomis teisės normomis, nėra kylantis iš bankroto ar susijęs su bankroto teisiniais santykiais, todėl teismas privalo pripažinti šalių susitarimą dėl tarptautinio teismingumo (ginčo nagrinėjimo Latvijos Respublikos teismuose). Ūkio banko ieškinys buvo pripažintas neteismingu Lietuvos Respublikos teismams ir paliktas nenagrinėtas.

 

Skaityti nutartį 2016 m. birželio 27 d. 3K-3-335-313/2016 Nuoroda 

 

 

AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ apgynė savo teisę naudoti kaip prekių ženklą žymenį „VCUP“. Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad VCUP pagal rangos sutartį įgijo ne tik prekybos centro logotipą, bet ir turtines atgaminimo, rodymo ir naudojimo teises.

 

Dizaineris T. K. (Dizaineris) kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad jis yra vaizdinio žymens „VCUP“ autorius ir išimtinių turtinių bei neturtinių teisių į šį žymenį turėtojas. Dizainerio teigimu, turtinės teisės AB „Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė“ (VCUP) į žymenį VCUP nebuvo perduotos, o VCUP 2006 m. Prekių ženklų registre be jo sutikimo įregistravo klaidinamai panašų žymenį, kurį nuo 2003 m. neteisėtai naudoja savo komercinėje veikloje. Dizaineris prašė pripažinti prekių ženklo „VCUP“ registraciją negaliojančia, uždrausti VCUP naudoti žymenį „VCUP“, priteisti Dizaineriui žalos atlyginimą.

 

Teismas nustatė, kad sutartiniai kūrinio sukūrimo santykiai siejo VCUP ir UAB „Nada focus“ (sudaryta Rangos sutartis), tuo tarpu, įrodymų dėl VCUP ir Dizainerio, kaip fizinio asmens, sutartinių santykių egzistavimo nėra.

 

Šiuo atveju Dizaineris buvo UAB „Nada Focus“ darbuotojas ir direktorius. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įtvirtintą reglamentavimą, kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo, sukūręs kūrinį. Tačiau, įtvirtinta teisės norma reglamentuoja teisinius santykius tarp darbuotojo (autoriaus) ir darbdavio (turtinių teisių perėmėjo), bet ne tarp darbuotojo (autoriaus) ir kūrinio užsakovo (šiuo atveju – VCUP). Todėl, Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad Dizaineris, būdamas UAB „Nada Focus“ direktoriumi, kaip vienas iš valdymo organų, formavo šio juridinio asmens valią ir galėjo tinkamai įgyvendinti nurodytos teisės normos nuostatas. Be to, elgdamasis sąžiningai ir rūpestingai, Dizaineris turėjo perspėti VCUP dėl turtinių teisių perdavimo laikotarpio. Tuo tarpu Dizaineris ieškinį dėl savo, kaip autoriaus, teisių gynimo pareiškė nuo Rangos sutartimi sukurto kūrinio perdavimo praėjus gana ilgam laikotarpiui (10 m. nuo Rangos sutarties sudarymo), kai atitinkamas logotipas jau buvo plačiai naudojamas ir išreklamuotas VCUP veikloje.

 

Teismas pažymėjo, kad vien tik pati materiali ginčo objekto (logotipo) išraiška, neturint į ją Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme įtvirtintų turtinių teisių, VCUP (verslo subjektui) būtų beprasmiška, kitaip tariant, nėra prasmės ir ekonomiškai nelogiška turėti konkretų objektą – prekybos centro logotipą, neturint į jį turtinių atgaminimo, rodymo ar naudojimo teisių.

 

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, Teismas Dizainerio, kaip autoriaus, turtinių teisių apžeidimo nekonstatavo. Tuo tarpu dėl autoriaus neturtinių teisių Teismas pažymėjo, kad netgi Dizainerio pateiktame Žymens pristatymo ir panaudojimo vadove nenurodyta jokių Žymens naudojimo sąlygų, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad VCUP pažeidė ir autoriaus (Dizainerio) neturtines teises.

 

Teismui nenustačius Dizainerio, kaip autoriaus, teisių pažeidimo, Dizainerio byloje pareikšti reikalavimai pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia ar priteisti turtinės žalos atlyginimą buvo atmesti.

 

Skaityti nutartį 2016 m. birželio 30 d. 3K-3-339-690/2016 Nuoroda

 

 

Teismas, atlikęs juridinio asmens veiklos tyrimą, net ir pripažinęs juridinio asmens veiklą netinkama, gali netaikyti įstatyme nurodytų priemonių, jei konkrečiu atveju nė viena iš jų nebūtų efektyvi.

 

UAB „Beltateksas“ (Akcininkas) prašė teismo atlikti UAB „Sarteksas“ (Bendrovė) ir jos vadovo A. K. (Vadovas) veiklos tyrimą, o nustačius, kad Bendrovės veikla vykdoma netinkamai – taikyti priemones situacijai sureguliuoti. Akcininkas nurodė, kad Vadovas nesilaiko įstatymų ir Bendrovės įstatų, netinkamai organizuoja Bendrovės ūkinę veiklą, neteikia Akcininkui informacijos.

 

Teismas, atlikęs juridinio asmens veiklos tyrimą, konstatavo, kad Bendrovės veikla vykdoma netinkamai, tačiau byloje kilo ginčas, ar teismas tokiu atveju privalo taikyti vieną iš CK numatytų priemonių.

 

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad lingvistinė CK normos išraiška – „teismas gali taikyti vieną iš <...> nurodytų priemonių“ – lemia išvadą, kad teismas neturi pareigos visais atvejais, nustatęs netinkamą juridinio asmens veiklą, taikyti poveikio priemones. Tokia išvada neprieštarauja ir juridinio asmens veiklos tyrimo instituto paskirčiai, nes vien netinkamos veiklos konstatavimo faktas gali sudaryti pagrindą reikalauti žalos atlyginimo iš netinkamą veiklą vykdžiusio bendrovės valdymo organo nario (narių). Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad praktikoje galimos situacijos, kai neįmanoma taikyti nė vienos iš CK numatytų poveikio priemonių (pvz., kai kreipiamasi dėl vadovo, kuris jau nebedirba tiriamoje bendrovėje). Be to, CK nustato draudimą taikyti priemonę – juridinio asmens organų sprendimų panaikinimą – praėjus ieškinio senaties terminui.

 

Taigi, nepaisant to, kad Bendrovės veikla buvo pripažinta netinkama, Teismas atmetė Akcininko reikalavimą taikyti CK numatytą priemonę – įpareigoti pakeisti Bendrovės įstatus.

 

Skaityti nutartį 2016 m. birželio 30 d. 3K-3-341-611/2016 Nuoroda

 

 

Nustačius, kad teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir(ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Kilus neaiškumui dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

 

Užsakovas ir Projektuotojas sudarė taikos sutartį civilinėje byloje. Taikos sutartimi šalys susitarė parengti, suderinti ir pasirašyti projektavimo užduotį, kuria bus tiksliai nustatyti Užsakovo reikalavimai dėl statinio projekto ir pagal kurią bus rengiamas techninis projektas. Užsakovas nurodė, kad Projektuotojas nevykdo taikos sutarties nuostatų, todėl, remiantis taikos sutartimi, privalo grąžinti Užsakovui už projektavimo darbus gautus pinigus, ir pareikalavo teismo išduoti vykdomąjį raštą.

 

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas, nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, tarp šalių negali kilti naujas ginčas, kuris spręstinas teismo tvarka. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą svarbu nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir(ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas.

 

Šiuo atveju nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punkte buvo nustatyta, kad šalys susitaria per atitinkamą terminą nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos tarpusavyje parengti, suderinti ir pasirašyti projektavimo užduotį, kuria tiksliai nustatys reikalavimus dėl statinio projekto ir pagal kurią bus rengiamas (koreguojamas ir (ar) keičiamas) techninis projektas. Taikos sutartyje taip pat buvo įtvirtinta, jog Projektuotojui nevykdant ir (ar) netinkamai vykdant šios sutarties sąlygas, jis įsipareigoja grąžinti Užsakovui visas iš jo anksčiau už projektavimo darbus gautas pinigines sumas. Tačiau tarp šalių kilus ginčui dėl taikos sutarties 1 punkte nustatytos sąlygos aiškinimo, taikymo ir vykdymo, esant nepakankamai apibrėžtam jos turiniui (nedetalizavus pagrindinių projektavimo užduoties sąlygų, o taip pat kiekvienos šalies veiksmų, kurie turi būti atlikti vykdant minėtą sąlygą), kai projektavimo užduotį parengti, suderinti ir pasirašyti įsipareigojo abi šalys, bei nustačius, kad abi šalys savo veiksmais siekė suderinti projektavimo užduotį, tačiau šio rezultato nepasiekė, nustatyti, kuri iš šalių taikos sutarties 1 punkto sąlygos nevykdė ar vykdė netinkamai, neįmanoma.

 

Teismas konstatavo, kad šioje byloje abi šalys savo veiksmais siekė suderinti projektavimo užduotį, bei pripažino, kad kai kurios taikos sutarties sąlygos gali būti aiškinamos ir traktuojamos įvairiai. Taigi, negalima daryti išvados, jog susitarimas dėl projektavimo užduoties nebuvo pasiektas vien dėl Projektuotojo kaltės. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog esant tokiai situacijai minėtos taikos sutarties sąlygos priverstinai įvykdyti tapo neįmanoma, kas yra pagrindu atsisakyti išduoti Užsakovui vykdomąjį raštą. Teismas taip pat pažymėjo, kad kilus neaiškumui dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

 

Skaityti nutartį 2016 m. liepos 1 d. e3K-3-351-421/2016 Nuoroda

 

 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 16 bylų:

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.

 

 

Dėl Europos patentų pripažinimo negaliojančiais

2016 m. birželio 27 d.
3K-3-325-701/2016
Nuoroda

Dėl paslaugų teikėjo pareigos suteikti vartotojui informaciją ir vartotojo teisių verslininkui netinkamai įvykdžius drabužių cheminio valymo paslaugų teikimo sutartį

2016 m. birželio 27 d.
e3K-3-332-687/2016
Nuoroda

Dėl ekspeditoriaus teisės į papildomų išlaidų atlyginimą iš užsakovo

2016 m. birželio 27 d.
3K-3-344-415/2016
Nuoroda

Dėl antstolio veiksmų vykdant teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

2016 m. birželio 29 d.
3K-7-231-969/2016
Nuoroda

Dėl pirkimo – pardavimo ir rangos sutarčių atribojimo

2016 m. birželio 29 d.
e3K-3-334-684/2016
Nuoroda

Dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

2016 m. birželio 29 d.
3K-3-340-415/2016
Nuoroda

Dėl atlyginimo už darbus mokėjimo vykdant projektavimo darbų rangos sutartį

2016 m. birželio 29 d.
3K-3-359-686/2016
Nuoroda

Dėl patalpų nuomininko, atlikusio patalpų pagerinimus, teisės į kompensaciją pripažinus nuomos sutartį niekine ir negaliojančia

2016 m. birželio 30 d.
e3K-3-331-686/2016
Nuoroda

Dėl asociacijos nario pašalinimo ir ieškinio senaties asociacijos sprendimų apskundimui

2016 m. birželio 30 d.
3K-3-333-378/2016
Nuoroda

Dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės

2016 m. birželio 30 d.
3K-3-336-248/2016
Nuoroda

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bylose dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo

2016 m. birželio 30 d.
3K-3-338-969/2016
Nuoroda

Dėl poveikio aplinkai vertinimo privalomumo išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą

2016 m. birželio 30 d.
e3K-3-353-415/2016
Nuoroda

Dėl nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą įgijimo ir ieškinio senaties

2016 m. liepos 1 d.
3K-3-342-686/2016
Nuoroda

Dėl skolos už tarpininkavimo paslaugas priteisimo

2016 m. liepos 1 d.
3K-3-364-686/2016
Nuoroda

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo

2016 m. liepos 1 d.
3K-3-370-687/2016
Nuoroda

Dėl vekselio kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės

2016 m. liepos 1 d.
3K-3-374-421/2016
Nuoroda