2016 m. birželio 20 d. – 2016 m. birželio 24 d.

Verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės jeigu į šalių sudarytą sutartį nėra įtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos.
 
Dvi įmonės sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (Sutartis), pagal kurią viena iš jų įsipareigojo įrengti 30 kW saulės elektrinę, prijungti ją prie skirstomųjų elektros tinklų, atlikti visus elektrinės paleidimo derinimo darbus, parengti dokumentus reikalingiems leidimams gauti ir visus darbus baigti per 6 mėnesius nuo Sutarties pasirašymo ir avanso gavimo dienos. Tačiau be saulės elektrinės įrangos sumontavimo, kiti Sutartyje numatyti darbai laiku nebuvo atlikti, dėl ko Pirkėjas Sutartį nutraukė. Pardavėjui laku neįvykdžius įsipareigojimų elektrinė pradėjo veikti tik nuo 2013-06-28 (o ne nuo 2012-12-19, kaip buvo numatyta Sutartyje).
 
Be to, nuo 2013-02-01 pasikeitė teisinis reguliavimas – pakeistas fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų 12 metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013-02-01, t. y. šalims sudarant Sutartį, fiksuoto tarifo nustatymo momentas buvo siejamas su leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo diena, o nuo 2013-02-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo nustatymo momentą susiejo su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo diena. Pasikeitus įstatymui, nuo 2013-02-01 sumažėjo Sutarties pasirašymo metu galiojęs elektros energijos supirkimo tarifas. Atsižvelgdama į tai, Pirkėja kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš Pardavėjos 69 212,52 EUR nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp Pirkėjos sutarties sudarymo metu planuoto gauti elektros energijos supirkimo tarifo ir šiuo metu faktiškai gaunamo tarifo.
 
Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas Pardavėjo atsakomybės klausimą, išaiškino, kad jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Tačiau šiuo atveju Sutartimi šalys susitarė, kad neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžiusi juos netinkamai, šalis atsako tik esant tyčiai arba neatsargumui (esant atitinkamai kaltės formai). Todėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymas šiuo atveju būtų galimas tik esant nustatytai ir Pardavėjo kaltei.
 
Teismas pažymėjo, kad Sutartį pažeidusio Pardavėjo pareiga atlyginti nuostolius negautų pajamų forma šiuo atveju priklauso ir nuo to, ar jis galėjo ir turėjo numatyti tokius nuostolius. Iki Sutarties sudarymo (t. y. iki 2013-02-01) galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo šiam subjektui diena. Teismas įvertino tai, kad įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas Lietuvos Respublikos Seime priimtas 2013-01-17, ypatingos skubos tvarka (Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas 2013-01-07). Atsižvelgdamas į tai, Teismas konstatavo, jog Sutarties sudarymo metu Pardavėjas negalėjo numatyti vėlavimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus padarinių, t. y. kad pasikeis teisinis reglamentavimas ir Pirkėjas neteks galimybės parduoti pagamintą elektrą didesniu tarifu, ar protingai jų tikėtis, o Pardavėjo tyčinių ar dideliu neatsargumu pasireiškusių veiksmų (neveikimo), kurie galėtų eliminuoti pirmiau nurodytus jo atsakomybės apribojimus, teismai taip pat nekonstatavo. Dėl nurodytų priežasčių Pirkėjo reikalavimas dėl nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo nebuvo patenkintas.  
 
Skaityti nutartį 2016 m. birželio 21 d. 3K-3-312-378/2016 Nuoroda
 
 
Tam, kad prisiteisti nuostolius dėl sudaryto nuostolingo sandorio, nebūtina reikalauti jį pripažinti negaliojančiu. Neteisėti veiksmai tokiu atveju gali būti akivaizdus sandorio nenaudingumas, interesų konfliktas, kiti pažeidimai, kurie teismo turi būti nustatyti ir ištirti.
 
Bendrovės (A ir B) sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį (Sutartis), kuria bendrovė A perleido bendrovei B 35 285,88 EUR dydžio reikalavimo teisę į savo skolininką Bendrovę C.  Kadangi C tapo skolingas B tokia pačią sumą, kaip D buvo skolinga C, C perleido reikalavimą B į savo skolininką D. Tokiu būdu buvo įskaityti visi priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai ir Bendrovė B gavo 35 285,88 EUR dydžio sumą.
 
Vėliau bendrovei A buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš bendrovės B ir bendrovės A vadovo solidariai 35 285,88 EUR dydžio nuostolius. Bankroto administratorius nurodė, kad bendrovė B, neturėdama jokio pagrindo, neatlygintinai įgijo reikalavimo teisę į bendrovę A ir šia teise pasinaudojo, padarydama bendrovei A 35 285,88 EUR dydžio nuostolius.
Bendrovė B nurodė, kad Sutarties bankroto administratorius neginčijo, ji buvo teisėta ir galiojanti, todėl bendrovė B negalėjo atlikti neteisėtų veiksmų sudarydama teisėtą sandorį, atitinkami nėra pagrindo kilti ir bendrovės B atsakomybei.
 
Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad dėl reikalavimo perleidimo sandorio gali būti nepareikštas ieškinys pripažinti jį negaliojančiu, tačiau tai nereiškia, kad negali būti taikomas nuostolių atlyginimas civilinės atsakomybės pagrindu, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Tokiu atveju byloje dėl nuostolių atlyginimo turi būti nustatytos aplinkybės, kad būtų pagrindas sudarytą sandorį nuginčyti dėl pažeidimų jį sudarant ir tai būtų vertinama kaip neteisėtumas sudarant reikalavimo perleidimo sutartį. Neteisėti veiksmai tokiu atveju gali būti akivaizdus sandorio nenaudingumas, interesų konfliktas, kiti pažeidimai, kurie teismo turi būti nustatyti ir ištirti.
 
Šiuo atveju žemesnių instancijų teismai sprendė dėl bendrovės B ir bendrovės A vadovo neteisėtų veiksmų vadovaudamiesi vien tuo, kad dėl Sutarties sudarymo reikalavimą perleidusi bendrovė A neteko teisės išsireikalauti pinigų (35 285,88 EUR). Ši Sutarties nuostata, vertinama atskirai, Teismo nuomone, gali būti pripažinta kaip nenaudinga, tačiau vertinant, ar tuo buvo padaryta žalos, turi būti įvertintas ir sandorio atlygintinumas, lėšų už perleistą reikalavimą mokėjimas, verslo rizika, kitų sutarčių vykdymas ir kiti veiksniai. Šios aplinkybės svarbios sprendžiant dėl asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo, taip pat sprendžiant, ar padaryta žalos bendrovei A ir kokio dydžio. Kadangi išvardytos bylai reikšmingos aplinkybės dėl neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo išnagrinėjus bylą liko nenustatytos ir neįvertintos, byla buvo Teismo perduota nagrinėti iš naujo.
 
Skaityti nutartį 2016 m. birželio 22 d. 3K-3-326-695/2016 Nuoroda
 
 
Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 6 bylas:
 
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

2016 m. birželio 22 d.
3K-3-330-378/2016
Nuoroda

Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo

2016 m. birželio 22 d.
3K-3-321-687/2016
Nuoroda

Dėl buto pardavėjo atsakomybės ribų už parduoto buto kokybę

2016 m. birželio 23 d.
3K-3-329-611/2016
Nuoroda

Dėl antstolio patvarkymo areštuoti skolininko turtines teises ir įpareigojimo jo skolininkus vykdyti mokėjimus pagal prievoles į antstolio depozitinę sąskaitą 

2016 m. birželio 21 d.
e3K-3-318-916/2016
Nuoroda

Dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo

2016 m. birželio 23 d.
3K-3-322-686/2016
Nuoroda

Dėl ieškinio senaties termino iš indėlių draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams 

2016 m. birželio 22 d.
e3K-3-328-916/2016
Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.