2016 m. birželio 6 d. – birželio 10 d.

Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma. 
 
UAB „Kauko Turtai“ (Tarpininkas) reikalavo priteisti iš UAB „EVECTUS“ ir jos atstovo E. N. (Klientas) atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas, suteiktas parduodant Klientui priklausančias komercines patalpas. Tarpininkas nurodė, jog tarpininkavimo paslaugų sutartis su Klientu buvo sudaryta žodžiu ir šalys susitarė dėl atitinkamo atlyginimo dydžio, priklausančio nuo patalpų pardavimo kainos. Tarpininkas keletą kartų aprodė patalpas potencialiems pirkėjams, taip pat reklamavo jas savo interneto svetainėje. Vėliau patalpos be Tarpininko žinios ir nesumokėjus atlyginimo už paslaugas buvo parduotos Tarpininko atvestam pirkėjui. Klientas atsisakė mokėti Tarpininkui motyvuodamas tuo, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis.
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad sutarčiai sudaryti pakanka šalių valios sukurti tarpusavio santykius, o valios išraiškos formai nesuteikiama lemiamos reikšmės. Civilinis kodeksas įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma. Sutarties aiškinimui svarbios ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Teismas konstatavo, kad Tarpininkas savo interneto svetainėje reklamavo Kliento nekilnojamąjį turtą, prašė atsiųsti parduodamų patalpų planą ir Klientas šį planą atsiuntė, Tarpininkas organizavo patalpų apžiūrą ir surašė apžiūros aktą, apžiūroje dalyvavo įmonės, vėliau įsigijusios patalpas, atstovai. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, jog šalys buvo susitarusios dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą, t. y. buvo sudariusios paslaugų sutartį.
Teismas nurodė, kad konstatavus, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kuri yra atlygintina, Tarpininkas įgijo teisę reikalauti iš Kliento atlyginimo už suteiktas paslaugas. Kadangi žemesnės instancijos teismai atmetė Tarpininko ieškinį nepagrįstai konstatavę, kad tarp ginčo šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, ieškinys pareikštu pagrindu (dėl atlyginimo už suteiktas paslaugas priteisimo) nebuvo nagrinėtas, todėl Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.
 
Skaityti nutartį 2016 m. birželio 7 d.3K-3-281-686/2016 Nuoroda
 
 
Antstolis neturi teisės savarankiškai nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą, jeigu vykdomajame rašte kaip skolininkas nurodyta tik pati individuali įmonė.
 

Antstolis priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo vykdomojoje byloje iš M. B. (individualios įmonės savininko). Pareiškėja UAB „Vilniaus energija“ nurodė, kad toks antstolio patvarkymas yra neteisėtas, kadangi vykdomajame rašte, kurio pagrindu pradėta antstolio vedama vykdomoji byla, nurodyta tik viena skolininkė – M. B. priklausanti individuali įmonė. Byloje kilo ginčas, ar antstolis, vykdantis teismo sprendimą, priimtą individualios įmonės atžvilgiu, turi teisę savarankiškai nukreipti išieškojimą į įmonės savininko turtą, jei vykdomajame rašte įmonės savininkas nenurodytas kaip skolininkas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu vykdant vykdomąjį dokumentą paaiškėja, jog išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų, kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Prievolės pobūdžio nustatymas yra teismo, bet ne antstolio prerogatyva.

Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, jog Civilinio proceso kodekso norma, nustatanti, kad jeigu individuali įmonė neturi pakankami lėšų išieškomoms sumoms padengti, antstolis išieškojimą nukreipia į kitą jos turtą ar savininko turtą, turi būti aiškinama kaip nustatanti išieškojimo eiliškumą, tačiau nesuteikia teisės antstoliui nukreipti išieškojimą į įmonės savininką, kai savininkas nėra nurodytas vykdomajame rašte. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad atvirkštinė situacija yra galima, t. y., kai skolininkas yra individualios įmonės savininkas, išieškojimas iš individualios įmonės yra galimas be atskiro vykdomojo dokumento, kadangi tokiu atveju individuali įmonė vertinama tik kaip savininko turto objektas ir įmonės turtas teisėtai paimamas ne kaip iš subjekto – savarankiško juridinio asmens, bet kaip iš objekto – įmonės savininko turto vieneto.

Teismas tenkino pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą ir panaikino antstolio patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo kitoje vykdomojoje byloje.

Skaityti nutartį 2016 m. birželio 9 d. 3K-3-310-611/2016 Nuoroda

 

Teismo nutartis, kuria priimtas pareiškimas dėl kreditoriaus restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sustabdytas jo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, nesaisto kreditoriaus skolininkų, kurie, vykdydami jiems adresuotą antstolio patvarkymą, privalo mokėtinas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

 

UAB „Monorento“ (Nuomotojas) išnuomojo UAB „PCS 85“ (Rangovui) statybos įrangą, kurią šis naudojo UAB „Kauno dujotiekio statyba“ (Užsakovo) užsakytiems statybos rangos darbams vykdyti. Kadangi Rangovas laiku neatsiskaitė su Nuomotoju už įrangos nuomą, šis kreipėsi į teismą ir prisiteisė skolą. Skolai išieškoti Nuomotojas kreipėsi į antstolį, kuris patvarkymu areštavo Rangovui priklausančias turtines teises į jam išmokėtinas lėšas. Vykdydami antstolio patvarkymą Rangovo skolininkai (tame tarpe ir Užsakovas) mokėtinas sumas privalėjo pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Po trijų savaičių teisme buvo priimtas pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos Rangovui iškėlimo. Teismasnutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones irsustabdė Rangovo turto, turtinių teisių ir lėšų realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus. Užsakovas dėl sustabdyto išieškojimo iš Rangovo turto, atsiskaitė už Rangovo atliktus darbus pervesdamas lėšas ne į antstolio depozitinę, o į Rangovo sąskaitą. Po kiek laiko Rangovui buvo iškelta bankroto byla. Nuomotojas kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti žalą, kurią jis patyrė dėl Užsakovo neteisėtų veiksmų (lėšų pervedimo Rangovui, o ne antstoliui), kadangi iškėlus Rangovui bankroto bylą, jis neatgauna skolos dalies.

Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. Taigi Aukščiausiasis Teismas šiuo atveju sprendė klausimą, ar Nuomotojas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš Užsakovo, neįvykdžiusio antstolio patvarkymo, turint omenyje, kad teisme buvo priimtas pareiškimas dėl Rangovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir teismo nutartimi sustabdytas išieškojimas iš Rangovo turto bei turtinių teisių. Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kol teisme sprendžiamas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo antstoliui leidžiama priimti į jo depozitinę sąskaitą atliekamus mokėjimus. Tuo  pagrindu gautos lėšos, galiojant išieškojimo sustabdymui, nėra paskirstomos išieškotojams, bet antstolio yra saugomos iki nustos galioti teismo nutartyje aptarti draudimai. Taigi teismo nutartis, kuria priimtas pareiškimas dėl Rangovo restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir sustabdytas Rangovo turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, nesaistė prašomos restruktūrizuoti įmonės (t. y. Rangovo) skolininkų (šiuo atveju – Užsakovo), kurie, vykdydami jiems adresuotą antstolio patvarkymą, privalo mokėtinas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

Atsižvelgdamas į tai Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog Užsakovas, pervesdamas lėšas ne į antstolio depozitinę sąskaitą, o tiesiogiai Rangovui, atliko neteisėtus veiksmus, kas yra pagrindu kilti Užsakovo civilinei atsakomybei. Dėl Užsakovo neteisėtų veiksmų jo mokėtinos lėšos Rangovui negalėjo būti panaudotos vykdant išieškojimą Nuomotojo naudai, t. y. Nuomotojo reali galimybė išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese labai pasunkėjo arba tapo neįmanoma. Kadangi žemesnės instancijos teismai byloje nesprendė Nuomotojui padarytos žalos atlyginimo dydžio klausimo, Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo.

 

Skaityti nutartį  2016 m. birželio 10 d. e3K-3-302-686/2016 Nuoroda

 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 4 bylas:

Dėl finansinio reikalavimo restruktūrizuojamai įmonei, pareikšto praleidus įstatymo nustatytą naikinamąjį terminą

2016 m. birželio 7 d.
3K-3-269-684/2016
Nuoroda

Dėl paveldėjimo teisinių santykių ir vienašalių sandorių santykio

2016 m. birželio 7 d.
3K-3-282-313/2016
Nuoroda

Dėl fizinio asmens mokumo vertinimo esant solidariajai skolai

2016 m. birželio 9 d.
e3K-3-309-690/2016
Nuoroda

Dėl ieškinio senaties taikymo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašymu

2016 m. birželio 9 d.
e3K-3-307-701/2016
Nuoroda

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.