2016 m. gegužės 16 d. – gegužės 20 d.

Pareiga mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme šios žemės naudotojui kyla nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis yra sudaryta.
 
 
2004 m. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir UAB „Žirmūnų vizija“ sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, kuria UAB „Žirmūnų vizija“ buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis. UAB „Žirmūnų vizija“ iki nustatytos datos turėjo sumokėti žemės nuomos mokestį už dvejus metus, tačiau to nepadarė. Laikotarpiu, už kurį Vilniaus miesto savivaldybė reikalauja sumokėti nuomos mokestį, UAB „Žirmūnų vizija“ statinių ginčo sklype neturėjo, jie buvo perleisti kitiems asmenims ir nuosavybės teisės perėjimas buvo įregistruotas registre. Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš likviduojamos UAB „Žirmūnų vizija“ žemės nuomos mokestį už naudojimąsi valstybine žeme bei 5 proc. palūkanų.
 
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad visų pirma, teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teisėmis. Nesant sudarytos nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju. Teismas pažymėjo, kad pareiga mokėti mokestį už naudojimąsi valstybine žeme šios žemės naudotojui kyla nepriklausomai nuo to, ar nuomos sutartis yra sudaryta, nes tokia naudotojo prievolė įtvirtinta teisės aktuose.
 
Šioje situacijoje, Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Žirmūnų vizija“ buvo informavusi tiek Vilniaus miesto savivaldybę, tiek valstybinės žemės nuomotoją, apie tai, kad ginčo sklype nebeturi nuosavybės teise valdomų pastatų, ir prašė nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, nuosavybės teisių į ginčo sklype esančius pastatus perėjimas buvo įregistruotas ir Nekilnojamo turto registre, taigi Vilniaus miesto savivaldybei buvo prieinami duomenys apie naujus žemės naudotojus. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad esant įstatyme bei savivaldybės teisės aktuose įtvirtintai žemės naudotojo pareigai mokėti už naudojimąsi valstybine žeme, būtų nepagrįsta ir nesąžininga pripažinti, kad savivaldybė turi teisę išieškoti nuomos mokestį ir iš žemės nuomininko, taip sudarant prielaidas jai gauti dvigubą apmokėjimą. Atsižvelgdamas į tai, Vilniaus miesto savivaldybės ieškinys buvo atmestas.
 
Skaityti nutartį 2016 m. gegužės 19 d. Nr. e3K-3-280-611/2016 Nuoroda
 
 

Prekės ženklų teisės prasme niekas neturi ir negali turėti išimtinių teisių į geografinę nuorodą, net ir tuo atveju, jeigu tai skaitmeninė žodžių junginio išraiška.

AB „Vilniaus degtinė“ daugiau kaip 60 metų gamina trauktinę „Trejos devynerios“. Per visą šios trauktinės gamybos istoriją etiketėse dominuodavo pagrindiniai elementai : skaičiai „999“. 2006 m. Valstybinis patentų biuras įregistravo AB „Stumbras“ žodinį prekių ženklą „999“. AB „Vilniaus degtinė“ ir po minėto ženklo įregistravimo naudojo įvairias etiketes su skaitmenimis „999“. Tačiau AB „Stumbras“ pareikalavo nutraukti skaitmenų „999“ naudojimą etiketėse ar prekės ženkluose. AB „Vilniaus degtinė“ nesutiko su tokiu reikalavimu, dėl ko AB „Stumbras“ kreipėsi į teismą, reikalaudamas uždrausti šio žymens naudojimą AB „Vilniaus degtinė“ prekių etiketėse bei uždrausti teikti paraiškas registruoti prekių ženklus su elementu „999“. AB „Vilniaus degtinė“, nesutikdama su minėtais AB „Stumbras“ reikalavimais kreipėsi į teismą prašydama pripažinti AB „Stumbras“ žodinio prekių ženklo „999“ registraciją negaliojančia ir ją panaikinti bei pripažinti elementą „999“ nesaugomu elementu AB „Stumbras“ prekių ženkluose.

 

Byloje ginčas kilo dėl to, ar žymuo „999“ yra siejamas išskirtinai su AB „Vilniaus degtinės“ gaminamais spiritiniais gėrimais. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu „Trejos devynerios“ (Lietuva) yra įtraukta į geografines nuorodas, todėl į šią geografinę nuorodą niekas neturi ir negali turėti išimtinių teisių prekių ženklų teisės prasme, o nuo neteisėto naudojimo galėtų būti ginamasi konkurencijos teisės pagrindu. Teismas pažymėjo, kad žymuo „999“ neatlieka skiriamosios funkcijos, leidžiančios identifikuoti konkretų gamintoją. Priešingai, žymuo „999“ pagal savo naudojimo istoriją yra sietinas būtent su spiritiniu gėrimu „Trejos devynerios“, t. y. su šio išskirtinio lietuviško spiritinio gėrimo gamyba, kuri negali būti uzurpuota konkretaus gamintojo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ir skaitmeninei žodžių junginio „Trejos devynerios“ (saugomos geografinės nuorodos) išraiškai „999“ neturėtų būti suteikiamos išimtinės teisės nė vienam gamintojui. Tokiu atveju, ūkio subjektai galėtų naudoti elementą „999“ skirtingomis grafinėmis išraiškomis ir skirtingose etiketėse, tačiau nė vienas iš jų neturėtų į šį elementą išimtinių teisių prekių ženklų teisės prasme.

 

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad žymuo „999“ buvo bendrinis jau tada, kai buvo registruojamas kaip prekių ženklas, todėl jis neatlieka skiriamosios funkcijos, leidžiančios susieti žymenį „999“ su konkrečiu gamintoju. Atsižvelgiant į tai, AB „Stumbras“ žodinio prekių ženklo „999“ registracija buvo pripažinta negaliojančia, o žodinis elementas „999“ AB „Stumbras“ prekės ženkluose – nesaugomu.


Skaityti nutartį 2016 m. gegužės 19 d. Nr. 3K-3-275-969/2016 Nuoroda
 
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 9 bylas:

 

Dėl vedybų (povedybinės) sutarties teisinių pasekmių vykdymo procese.

2016 m. gegužės 18 d.
3K-7-185-415/2016
Nuoroda

Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju, draudimo išmokos mažinimo ir  nukrypimo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiais klausimais.

2016 m. gegužės 20 d.
Nr. 3K-3-274-706
Nuoroda

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties turinio ir formos reikalavimų, bei avanso, sumokėto pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinimo pagrindų.

2016 m. gegužės 20 d.
Nr. 3K-3-288-611/2016
Nuoroda

Dėl trečiojo asmens sąžiningumo kaip vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų ir sandorių negaliojimo.

2016 m. gegužės 20 d.
Nr. e3K-3-290-421/2016
Nuoroda

Dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

2016 m. gegužės 20 d.
Nr. e3K-3-304-415/2016
Nuoroda

Dėl teisės normų, reglamentuojančių tyčinį bankrotą, aiškinimo ir taikymo (ši nutartis plačiau neaptariama, nes nebuvo pateikta naujų, aktualių išaiškinimų).

2016 m. gegužės 19 d.
Nr. 3K-3-277-313/2016
Nuoroda

Dėl notaro vykdomojo įrašo dėl išieškojimo pagal vekselį vekselio davėjo laiduotojams panaikinimo, kai notaro vykdomajame įraše nurodyta išieškojimo suma nesutampa su faktine skola, jeigu pagal bylos įrodymus būtų nustatyta tokia sumų neatitiktis.

2016 m. gegužės 18 d.
Nr. 3K-3-286-690/2016
Nuoroda

Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje, prejudicijos apimties civilinėje byloje, sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2016 m. gegužės 18 d.
Nr. 3K-3-283-695/2016
Nuoroda

Dėl įmonės vadovo žalos, padarytos įmonei, atlyginimo, įrodinėjimo naštos paskirstymo (ši nutartis plačiau neaptariama, nes nebuvo pateikta naujų, aktualių išaiškinimų).

2016 m. gegužės 20 d.
Nr. 3K-3-276-248/2016
Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.