2016 m. gegužės 9 d. – gegužės 13 d.

Jeigu pagrindinis kombinuoto (iš kelių žymenų sudaryto) prekių ženklo elementas yra silpnas, vertinant vartotojų suklaidinimo galimybę dėl ženklų klaidinančio panašumo, lemiamą reikšmę turi kiti (žodiniai, spalviniai bei vaizdiniai) elementai.
 
 
Societe des Produits Nestle S. A. (Nestle) prašė pripažinti UAB „Naujasis Nevėžis“ (Naujasis Nevėžis) priklausančio vaizdinio prekės ženklo „CHOCA“ registraciją negaliojančia, uždrausti Naujajam Nevėžiui naudoti vaizdinius žymenis „CHOCA“ ir „oho! CHOCA“ bei žodinį žymenį CHOCA 30 klasės prekėms „grūdų produktai, javainiai, konditerijos gaminiai“. Nestle teigė, kad šie Naujojo Nevėžio prekių ženklai yra klaidinančiai panašūs į Nestle priklausančius Europos Sąjungos prekių ženklus „CHOCAPIC“ ir „CHOCAPIC DUO“, kurie registruoti anksčiau, todėl Naujajam Nevėžiui priklausančių prekių ženklų registracija turi būti panaikinta.
 
 
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad kai sprendžiama dėl ženklo klaidinamo panašumo, būtent ženklo (ženklo elemento) „stiprumas“ ar „silpnumas“ ir yra aplinkybė, lemianti išimtinių teisių į prekių ženklą ribas. Tam tikro elemento atsikartojimas skirtingiems subjektams priklausančiuose prekių ženkluose pripažįstamas kaip vienas iš įrodymų dėl tokio elemento „silpnumo“. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos prekių ženklų registre yra įregistruota nemažai skirtingiems ūkio subjektams bei skirtingoms prekėms ir (arba) paslaugoms žymėti skirtų prekių ženklų, kuriuos sudaro žodinis elementas CHOCA. Be to, tiek Nestle, tiek Naujojo Nevėžio prekių ženklai sudaryti iš dirbtinių žodžių ir dabartinėje lietuvių kalboje neturi prasminės reikšmės. Teismas konstatavo, kad vien tik asociacija tarp lyginamųjų prekių ženklų dėl jų analogiško semantinio (prasminio) turinio savaime nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog yra vartotojų suklaidinimo galimybė.
 
 
Taigi, žodinis elementas „CHOCA“ negali būti laikomas stipriuoju prekių ženklų elementu, todėl sprendžiant dėl ženklų panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės, lemiamą reikšmę turi kiti žodiniai, spalviniai bei vaizdiniai elementai. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus kriterijus šiuo atveju padarė išvadą, kad prekių ženklai neturi vartotoją klaidinančio vizualinio ar fonetinio panašumo.
 
 
Dėl šių priežasčių Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad prekių ženkluose sutampantis elementas CHOCA leidžia atskirti prekių ženklus, todėl Naujajam Nevėžiui priklausantys prekių ženklai „CHOCA“ ir „oho! CHOCA“ gali būti naudojami nepaisant ankstesnės Nestle priklausančių prekės ženklų „CHOCAPIC“ ir „CHOCAPIC DUO“ registracijos.
 
 
Skaityti nutartį 2016 m. gegužės 12 d. Nr. 3K-3-264-969/2016 Nuoroda
 
 
Įmonės išlaidos, patirtos po bankroto bylos iškėlimo, susijusios su įmonės ūkine komercine veikla, vykdoma po bankroto bylos iškėlimo, nepriskiriamos prie administravimo išlaidų.
 
 
Įmonei (nuomininkui) buvo iškelta bankroto byla. Po kelių mėnesių nuomotojas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, tačiau nuomininkas negrąžino nuomotojui išsinuomoto turto ir toliau jį valdė. Nuomotojas prašė priteisti iš bankrutuojančio nuomininko nuostolius – nuomos mokesčio dydžio sumą už laiką, kai turtą nuomininkas valdė pasibaigus nuomos sutarčiai (3 metus), šiuos nuostolius priskirti prie bankroto administravimo išlaidų.
 

Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad šiuo atveju nuomotojas turi teisę reikalauti nuomos mokesčio dydžio nuostolių atlyginimo, kadangi įstatymas numato, jog tuo atveju, kai nuomininkas negrąžina daikto nuomotojui pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomotojas gali reikalauti nuomos mokesčio už visą daikto užlaikymo laiką bei papildomų įrodytų nuostolių atlyginimo.

 

Vis dėlto, Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įstatymas, nors ir nenumato baigtinio sąrašo, tačiau pakankamai aiškiai įvardija, kokios kitos (nesančios sąraše) bankrutuojančios įmonės patirtos išlaidos galėtų / turėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų. Teismų praktikoje pažymėta, kad išlaidos, susijusios su įmonės po bankroto bylos iškėlimo vykdoma ūkine komercine veikla, nepriskiriamos prie administravimo išlaidų.

 

Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad ankstesnėje savo praktikoje prie administravimo išlaidų yra priskyręs bankrutuojančios įmonės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto, tai nesudaro pagrindo prie administravimo išlaidų priskirti nuostolių, patirtų dėl neteisėto naudojimosi daiktu, kadangi tokios išlaidos yra visiškai kitokio pobūdžio.

 

Taigi, teismas pripažino, kad nuomotojas, kurio turtu pasibaigus sutarčiai naudojosi bankrutuojanti įmonė, turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą bendra tvarka – stojant į bankrutuojančios įmonės kreditorių eilę, tačiau tokios išlaidos negali būti pripažintos bankroto administravimo išlaidomis. Todėl teismas priteisė nuomotojui nuostolius, tačiau atmetė reikalavimą pripažinti juos bankroto administravimo išlaidomis.
 
 
Skaityti nutartį  2016 m. gegužės 12 d. Nr. 3K-3-273-219/2016 Nuoroda
 
Vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nelaikytinas darbo užmokesčiui prilyginta išmoka, todėl jo atžvilgiu netaikytinas CPK numatytas sprendimo įvykdymo atgręžimo ribojimas.
 
 
Kitoje byloje Kauno klinikinės ligoninės (darbdavys) direktoriaus atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, jam priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Darbdavys įvykdė teismo sprendimą ir išmokėjo priteistą sumą, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendimą pakeitė ir priteistą sumą sumažino. Darbdavys kreipėsi į teismą dėl įvykdyto sprendimo dalies atgręžimo – prašė priteisti iš darbuotojo faktiškai išmokėtos ir galutinai priteistos sumos skirtumą.
 
 
Kilo klausimas, ar darbuotojui priteista kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką vertintina kaip darbo užmokesčiui prilyginta išmoka, ar ne. Atsakymas į šį klausimą svarbus, nes CPK draudžia atgręžti įvykdymą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo (išskyrus išimtis, kurių šioje byloje nenustatyta).
 
 
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad šios išmokos pobūdis jo praktikoje dar nebuvo analizuotas ir dėl jos pobūdžio (ar tai yra darbo užmokestis, ar darbo užmokesčiui prilyginta išmoka, ar kitokio pobūdžio išmoka) nepasisakyta. Teisės aktuose sąvokos „darbo užmokesčiui prilygintos išmokos“ samprata nėra pateikta. Tačiau Aukščiausiasis Teismas ankstesnėje praktikoje yra išdėstęs poziciją, kad darbo užmokesčiui gali būti prilyginamos tokios išmokos, į kurias darbuotojas įgyja teisę dėl atlikto darbo, o ne tokios, į kurias įgyja teisę dėl darbdavio padaryto pažeidimo.
 
 
Teismas, įvertinęs vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką mokėjimo teisinį pagrindą, paskirtį, tai, kad teisė į šią išmoką nėra įgyjama už darbą, konstatavo, jog aptariama išmoka pagal savo pobūdį kvalifikuotina kaip išmoka, kuri nėra prilyginta darbo užmokesčiui.
 
 
Dėl šios priežasties Aukščiausiasis Teismas tenkino darbdavio reikalavimą ir atgręžė dalies sprendimo įvykdymą į vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką išmoką.
 
 
Skaityti nutartį 2016 m. gegužės 13 d. Nr. 3K-3-278-701/2016 Nuoroda
 
 
Šalys yra laisvos susitarti, jog iš esmės padidėjus prievolei ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėjus jo atsakomybei, laidavimas nepasibaigia.
 
 
Bankas su UAB „Čia“ sudarė kreditavimo sutartį, prievolės įvykdymą bendrovė užtikrino hipoteka įkeisdama savo nekilnojamąjį turtą. Už UAB „Čia“ prievolės įvykdymą taip pat laidavo fizinis asmuo. UAB „Čia“ nesilaikė kredito grąžinimo terminų, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, jai buvo iškelta bankroto byla. Bankas kreipėsi į laiduotoją reikalaudamas įvykdyti UAB „Čia“ prievolę. Vėliau banko reikalavimo teisę (kartu ir procesines teises) įsigijo UAB „Vilokta“.
 
 
Laiduotojas prašė teismo laidavimo sutartį pripažinti pasibaigusia, nurodydamas, kad UAB „Čia“ nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įkeistas bankui, pardavė UAB „Vilokta“, po šio sandorio sudarymo turtas liko įkeistas. UAB „Vilokta“, siekdama išvengti išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, sudarė su banku reikalavimo perleidimo sutartį – paėmusi iš to paties banko paskolą, įsigijo iš banko jo reikalavimo teisę į UAB „Čia“. Tokiu būdu UAB „Vilokta“ tapo ir įkaito davėju, ir įkaito turėtoju, tad, įvykus šalių sutapčiai, hipoteka baigėsi. Laiduotojas nurodė, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės – nebesant įkeisto turto, jis, įvykdęs UAB „Čia“ prievolę, nebeturės galimybės subrogacijos tvarka nukreipti išieškojimo į hipoteka įkeistą turtą. Dėl šių priežasčių, nesant laiduotojo sutikimo, iš esmės padidėjo jo atsakomybė. CK nustato, kad laidavimas baigiasi, jeigu iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis nustato ką kita.
 
 
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad laidavimo sutartimi šalys susitarė, jog laiduotojo atsakomybė pagal sutartį išlieka nepriklausomai nuo to, kad be laiduotojo sutikimo iš esmės pasikeičia skolininko prievolėspagal kreditavimo sutartį ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė ar atsiranda kitos jam nepalankios pasekmės. CK norma, kuria rėmėsi laiduotojas įrodinėdamas laidavimo pasibaigimą, yra dispozityvi, leidžia šalims susitarti jos netaikyti. Tai reiškia, kad laidavimo sutartyje šalys įtvirtino CK leidžiamą išimtį ir sutarė nukrypti nuo šioje CK normoje įtvirtintos bendrosios taisyklės.
 
 
Todėl šiuo atveju teismas apskritai nenagrinėjo, ar hipotekos, kuri egzistavo laidavimo sutarties sudarymo metu, vėlesnis panaikinimas be laiduotojo sutikimo gali būti laikomas prievolės pasikeitimu iš esmės, dėl kurio padidėja laiduotojo atsakomybė ar atsiranda kitų jam nepalankių padarinių, kadangi galutinis rezultatas, egzistuojant laidavimo sutartyje įtvirtintam šalių susitarimui, bet kuriuo atveju išlieka toks pat.
 
 
Taigi, atsižvelgdamas į laidavimo sutartį, kurioje šalys susitarė, kad laiduotojo atsakomybė pagal sutartį išlieka nepriklausomai nuo esminio laiduotojo prievolės pasikeitimo, teismas tenkino banko teisių perėmėjos UAB „Vilokta“ reikalavimą ir įpareigojo laiduotoją įvykdyti UAB „Čia“ prievolę.
 

Skaityti nutartį  2016 m. gegužės 13 d. Nr. 3K-3-279-916/2016 Nuoroda

 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 12 bylų:

 

Dėl vilkiko draudiko teisės reikalauti iš priekabos draudiko atlyginti 50 % transporto priemonių valdytojui išmokėtos draudimo išmokos, kai eismo įvykis įvyko Vokietijoje

2016 m. gegužės 13 d.
Nr. 3K-3-189-469/2016
Nuoroda

2016 m. gegužės 13 d.
Nr. 3K-3-190-313/2016
Nuoroda

2016 m. gegužės 13 d.
Nr. 3K-3-204-684/2016
Nuoroda

Dėl skolos priteisimo iš asmens, kurio el. bankininkystės prisijungimo duomenimis neteisėtai pasinaudojęs trečiasis asmuo paėmė vartojimo kreditą

2016 m. gegužės 11 d.
Nr. e3K-3-272-916/2016
Nuoroda

Dėl būsto paskolos draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kai skolininkas paskolos sutartį sudarė panaudojęs apgaulę

2016 m. gegužės 12 d.
Nr. 3K-3-268-421/2016
Nuoroda

Dėl negalimumo pasinaudoti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo institutu, kai siekiama įteisinti neteisėtą statybą, dėl kurios padarinių šalinimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas

2016 m. gegužės 13 d.
Nr. e3K-3-260-313/2016
Nuoroda

Dėl įmonės vadovo teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimo, kai vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei

2016 m. gegužės 12 d.
Nr. e3K-3-270-690/2016
Nuoroda

Dėl vartojimo kredito sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, kai skolininkas nemoka įmokų ir nėra pagrindo tikėtis, kad laiku jas mokės ateityje

2016 m. gegužės 12 d.
Nr. 3K-3-267-611/2016
Nuoroda

Dėl darbuotojo mokymo išlaidų atlyginimo ginčų priskyrimo individualiems darbo, o ne civiliniams ginčams

2016 m. gegužės 12 d.
Nr. 3K-3-262-248/2016
Nuoroda

Dėl restitucijos taikymo sandorį pripažinus negaliojančiu

2016 m. gegužės 13 d.
Nr. 3K-3-284-219/2016
Nuoroda

Dėl neteisėtai pasisavinto automobilio išreikalavimo

2016 m. gegužės 13 d.
Nr. e3K-3-265-706/2016
Nuoroda

Dėl narių įnašų į tikrąją ūkinę bendriją (TŪB) įnešimo tvarkos ir likviduojamos TŪB turto padalijimo tvarkos

2016 m. gegužės 11 d.
Nr. 3K-3-266-916/2016
Nuoroda

 

Mūsų nuomone, šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.