2016 m. gegužės 2 d. – gegužės 6 d.

Aukščiausiasis teismas atsisakė pripažinti negaliojančiais apsimestinius sandorius, kuriais siekta apeiti bankams taikomus draudimus skolinti susijusiems asmenims ir skolinimo limitus, pagal sandorio šalies, žinojusios apie sandorio apsimestinį pobūdį, ieškinį.
Nustačius, kad sutarties šalis, prašanti pripažinti sandorį negaliojančiu, jį sudarydama elgėsi nesąžiningai, jos pažeistos teisės ir teisėti interesai negali būti ginami taikant sandorio negaliojimo institutą – ji turi prisiimti savo veiksmais sukurtos teisinės padėties padarinius.
 
 
UAB „Boslita“ ir Ko ir „Baltijos stiklas“ kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti niekiniais apsimestinius sandorius. Bendrovės paaiškino, kad AB Ūkio bankas ginčo sandoriais įgyvendino schemą, pagal kurią „Alumina“ D.O.O. Zvornik“ (AB Ūkio banko pagrindinio akcininko ir valdybos nario valdomai įmonei) AB Ūkio bankas netiesiogiai perdavė 14 600 000 Eur. Nurodytos schemos esmė: apsimestiniais sandoriais formaliai pridengiamas tikrasis pinigų gavėjas, taip apeinant Bankų įstatyme įtvirtintus draudimus, kurie riboja bankų galimybę skolinti susijusiems asmenims ir nustato skolinimo limitus. Bendrovės nurodė, kad sutartys, nors ir sudarytos laisva valia, turi valios ydą, nes išoriškai neatspindi tikrosios sutarčių šalių valios ir yra apsimestiniai sandoriai dėl jų netinkamo subjekto, nes bankas siekė paskolinti ir skolino pinigus ne Bendrovėms, o „Alumina“ D. O. O. Zvornik“, todėl šie sandoriai ir juos užtikrinančios sutartys yra negaliojantys.
 
 
Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad sprendžiant reikalavimą pripažinti sandorį apsimestiniu ir negaliojančiu, svarbu vertinti ne tik visuomenės interesą, bet ir asmens, prašančio pripažinti sandorį negaliojančiu, elgesį, siekį ir privatų interesą nuginčyti sandorį. Jeigu sandorį pripažinti negaliojančiu prašo sutarties šalis, tai svarbu išsiaiškinti, ar jai buvo žinoma, jog sudaromas sandoris prieštarauja įstatymo reikalavimams. Tai įvertinęs teismas gali spręsti, ar šalis, sudarydama sandorį, elgėsi sąžiningai, ar jos teisės ir teisėti interesai pažeisti ir gintini, taikant sandorio negaliojimo institutą.
 
 
Šiuo atveju nustatyta, jog Bendrovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, elgėsi nesąžiningai: žinojo apie apribojimus taikomus pinigų skolinimui, suprato, kad sandorius sudaro siekdamos jų išvengti, ir kartu su kitais tuo suinteresuotais asmenimis juos sudarė. Kitaip tariant, Bendrovių siekis buvo sudaryti nesąžiningus sandorius, sudaryti sandoriai Bendrovių interesus tenkino ir juos ginčyti Bendrovės pradėjo tik tuo metu, kai paaiškėjo AB Ūkio banko ir „Alumina“ D. O. O. Zvornik“ mokumo problemos. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ginti Bendrovių interesų, jos turi prisiimti savo veiksmais sukurtos teisinės padėties padarinius, t. y. vykdyti sudarytais sandoriais prisiimtas prievoles, o jų pareikšti reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestini.

 

Skaityti nutartį  2016 m. gegužės 5 d. Nr. 3K-3-207-219/2016 Nuoroda

 

Šiuo laikotarpiu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 11 bylų : 1 bylą dėl skirtingų transporto priemonių valdytojų draudikų prievolės atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą bei taikytinos teisės nustatymo, 1 bylą dėl nekilnojamojo turto brokerio pareigų bei atsakomybės, 1 bylą dėl teismo teisės mažinti sutartines netesybas, 1 bylą dėl viešojo konkurso eiti pareigas organizavimo ir vykdymo, 1 bylą dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos bei sąlygų, 1 bylą dėl paveldėjimo teisinių santykių, 1 bylą dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ir pardavimo, 1 bylą dėl bylos nutraukimo esant arbitražiniam susitarimui, 1 bylą dėl daikto pripažinimo pagrindinio daikto priklausiniu bei sutarčių aiškinimo, 1 bylą dėl civilinio proceso teisės klausimų ir 1 bylą dėl vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo. 

 

Mūsų nuomone šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.