2016 m. balandžio 25 d. – balandžio 29 d.

Lietuvos Respublikos teisėje iš anksto aptartų nuostolių institutas (angl. liquidated damages) nėra nustatytas, dėl ko šalims pasirinkus sutarčiai ir iš jos kylančių ginčų sprendimui taikyti Lietuvos Respublikos teisę, šis institutas negali būti taikomas. Šiam Jungtinės Karalystės teisėje įtvirtintam institutui Lietuvos teisinėje sistemoje artimiausias ir panašiausias pagal tikslus ir paskirtį yra netesybų institutas. Tačiau  šie institutai nėra visiškai tapatūs.
 
Tarp nuomininko ir nuomotojo buvo sudaryta terminuota patalpų nuomos sutartis. Praėjus  pusei nuomos sutarties termino, nuomininkas informavo nuomotoją, kad ketina vienašališkai nutraukti sutartį. Reaguodamas į šiuos veiksmus nuomotojas pareikalavo iš nuomininko sumokėti šalių iš anksto sutartą 241 535,28 Lt dydžio kompensaciją (pagal sutartį negautas pajamas). Nuomotojas nurodė, kad pagal nuomos sutarties nuostatas šis šalių iš anksto sutartas minimalių nuomotojo nuostolių dydis laikytinas šalių iš anksto sutartais nuomotojo nuostoliais (angl. liquidated damages), kurių nuomotojui nereikia įrodinėti.
 
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Jungtinės Karalystės teisėje įtvirtintam iš anksto aptartų nuostolių (angl. liquidated damages) institutui Lietuvos teisinėje sistemoje artimiausias ir panašiausias pagal tikslus ir paskirtį yra netesybų institutas. Abu šie institutai kaip kreditorių teisių gynimo būdai taikomi pažeidus sutartines prievoles, jais siekiama sumažinti išlaidas, susijusias su realiai patirtų nuostolių įrodinėjimu, taip pat nubrėžti tam tikras sutartį pažeidusios šalies civilinės atsakomybės ribas. Vis dėlto šių institutų tikslai nėra visiškai tapatūs. Netesybų institutą nuo išankstinių nuostolių taip pat skiria kitokia kompensuotinų sumų apimtis (netesybos nukreiptos į minimalių nuostolių atlyginimą), kitokios teismo veikimo ribos taikant netesybų dydžio kontrolę (netesybos įstatymų nustatytais atvejais gali būti mažinamos), nustatant netesybų sumų pagrįstumą taikomas kitoks vertinimo momentas laiko atžvilgiu (atliekamas retrospektyvus vertinimas).
Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nuomos sutarties šalys pasirinko sutarčiai ir iš jos kylančių ginčų sprendimui taikyti Lietuvos Respublikos teisę, kurioje iš anksto aptartų nuostolių institutas nenustatytas. Nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininko vienašališko sutarties nutraukimo atveju nuomininkas atlygina nuomotojo negautas pajamas, proporcingas atsisakytam nuomoti patalpas laikotarpiui ir tai laikoma kompensacija nuomotojui už negautas pajamas. Tačiau nuomotojui už tokį patį pažeidimą nustatytos mokėtinos sumos nuomininko naudai, įvardytos kaip bauda, nors joms apskaičiuoti taikomas toks pats principas (tik dydis yra kur kas mažesnis) kaip ir nuomininkui. Įvertinęs sutarties sąlygų visumą ir jų tarpusavio ryšį Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo vien dėl skirtingos žodinės išraiškos spręsti, kad tikrieji sutarties šalių ketinimai ir valia buvo susitarti vienai iš sutarties šalių taikyti Lietuvos teisinėje sistemoje nežinomą institutą, todėl nuspręsta, kad mokėtinos sumos laikytinos netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (bauda), o ne šalių iš anksto sutartais nuomotojo nuostoliais (angl. liquidated damages).
Spręsdamas dėl nuomotojos reikalaujamų netesybų dydžio pagrįstumo Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad: (i) sutartyje nuomos mokestis visam sutarties laikui buvo sulygtas pastovus, nenustačius įsipareigojimo jį perskaičiuoti, pasikeitus situacijai rinkoje, tuo tarpu dėl ekonominės krizės poveikio nekilnojamojo turto nuomos kainos greitai po sutarties sudarymo smarkiai krito, bet nuomotojas mažinti mokestį atsisakė; (ii) naujas nuomos sutartis nuomotojas sudarė praėjus dviem mėnesiams nuo sutarties nutraukimo, tuo tarpu šalių sutartyje pasirinktas netesybų skaičiavimo būdas nustatė netesybų mokėjimą už gerokai ilgesnį laiką, nei įprastai reikalingas naujiems nuomininkams ieškoti. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šiuo atveju sutartyje nustatytos netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti nuomotojui bei pažeidžia nuomininko interesus, dėl ko yra pagrindas jas sumažinti.
 
Skaityti nutartį 2016 m. balandžio 25 d. Nr. 3K-3-234-248/2016 Nuoroda
 
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 15 bylų: 1 bylą dėl žemės sklypo savininko nuosavybės teisės gynimo; 1 bylą dėl bendraturčių dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; 1 bylą dėl savivaldybės turto naudojimo ir šio turto panaudos sutarties nutraukimo prieš terminą;1 bylą dėl uzufrukto nustatymo, užtikrinant nepilnamečių vaikų teisę į būstą; 2 bylas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą, aiškinimo ir taikymo; 1 dėl piktnaudžiavimo proceso teisėmis padarinių taikymo; 1 bylą dėl žemėnaudų formavimo teisinių pagrindų žemės reformos proceso ir žemės sklypo savininko teisės sklypą padalyti į kelis sklypus; 1 bylą dėl teisės normų, reglamentuojančių baudžiamajame įsakyme nustatytus prejudicinius faktus; 1 bylą dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių reikalavimus, keliamus fizinio asmens mokumo atkūrimo planui; 1 bylą dėl antstolio veiksmų; 1 bylą, kurioje sprendžiami kultūros paveldo objekto teisinio statuso išviešinimo, saugomoms kultūros vertybėms suteiktos apsaugos pažeidimo klausimai; 1 bylą dėl viešųjų pirkimų; 1 bylą dėl sutarčių aiškinimo taisyklių, bei proceso normų, reguliuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą; 1 bylą dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo. Mūsų nuomone šios nutartys pagal mūsų pasirinktus kriterijus nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.