2016 m. balandžio 18 d. – balandžio 22 d.

Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas.
 
Šalys sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria susitarė, kad nuomininkas mokės nuomotojui nuomos ir komunalinius mokesčius, tarp jų ir mokestį už šilumos energiją, pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas. Vėliau paaiškėjo, kad nuomotojas nuomininkui išrašomose sąskaitose įrašydavo didesnį suvartotos šilumos energijos kiekį, nei priklausytų pagal išsinuomotą patalpų plotą. Nuomininkas reikalavo priteisti iš nuomotojo jo nepagrįstai gautą 10 816,60 EUR dydžio sumą.
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas. Šiuo atveju sutartyje buvo nustatyta, kad nuomininkas moka mokesčius pagal apskaitos prietaisų duomenis. Ginčo šalių pozicija dėl šios sutarties nuostatos aiškinimo buvo kardinaliai skirtinga: nuomininkas teigė, kad jis išsinuomojo dalį pastato patalpų, todėl už šilumos energiją pagal apskaitos prietaisų rodmenis turi mokėti proporcingai išsinuomotai ploto daliai, o nuomotojas nurodė, jog nuomininkas turi mokėti už visą pagal apskaitos prietaiso rodmenis suvartotą šilumos energiją, neatsižvelgiant į jos nuomojamų patalpų plotą.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad nuomininkas įsipareigojo sutartimi mokėti už šildymo paslaugas proporcingai nuomojamoms patalpoms, kadangi tokio šalių susitarimo nepatvirtina nei sutarties nuostatos, nei kiti bylos įrodymai: byloje nepateikta įrodymų, atskleidžiančių šalių derybas dėl sutarties sąlygų; pastate, kuriame nuomininkas nuomojo patalpas, yra tik vienas šilumos apskaitos prietaisas ir nuomininkui tai buvo žinoma; nuomininkas turėjo prieigą prie skaitiklio; po sutarties sudarymo nuomininkas mokėjo už šilumą pagal nuomotojo pateiktas sąskaitas beveik septynerius metus, nekeldamas ginčo dėl šildymo išlaidų dydžio pagrįstumo; byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kitų ginčo pastato patalpų nuomininkų buvimą (nebuvimą). Pripažinus, kad nuomininkas turi mokėti už šilumą pagal pastate esančio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, nėra pagrindo konstatuoti nuomotojo nepagrįsto praturtėjimo ar turto įgijimo be pagrindo nuomininko sąskaita.
 
Skaityti nutartį 2016 m. balandžio 21 d. Nr. 3K-3-236-611/2016 Nuoroda
 
 

Šiuo laikotarpiu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 3 bylas: 1 bylą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, 1 bylą dėl bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, 1 bylą dėl fizinio asmens bankroto bylos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūrų bei sąlygų. Byloje dėl indėlio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia kasacinis procesas buvo nutrauktas (atsisakyta kasacinio skundo).