2016 m. kovo 21 d. – kovo 25 d.

Šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų  ir šias sąlygas pradėjus vykdyti, o vėliau derybų keliu nepasiekus abipusio susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir suinteresuotai šaliai nesikreipus į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis privalo būti vykdoma pagal joje sutartas sąlygas.
 
AB „Lietuvos geležinkeliai“ su Lenkijos įmone sudarė kelias vagonų nuomos sutartis. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pajamos (nuomos mokestis), gautos iš Lenkijos įmonės pagal šiuos sandorius, remiantis Lenkijos Respublikos įstatymų nuostatomis, turėjo būti apmokestinamos Lenkijoje. Lenkijos įmonė, išskaičiavusi ir savo lėšomis už AB „Lietuvos geležinkeliai“ sumokėjusi pelno mokestį, prašė jai priteisti iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ sumą, atitinkančią sumokėtą mokestį kaip nuomos sutarčių permoką. Lenkijos įmonė nurodė, kad vagonų nuomos sutarties tekstas nepalieka abejonių, kad kaina už vagonų nuomą yra pajamos, neatskaičius mokesčių.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad šalių sudarytose sutartyse nebuvo nuostatų dėl vagonų nuomos kainos (mokesčio) apmokestinimo pelno mokesčiu. Šalys vagonų nuomos sutartimis susitarė, kad vagonų nuomos kaina (mokestis) yra ta, kurią turi gauti nuomotojas, taigi pelno mokestis mokamas papildomai. Tokį aiškinimą patvirtino ir šalių sutarčių vykdymo praktika –nustatytą nuomos mokesčio dydį nuomininkas mokėjo nuomotojui, nereikšdamas pretenzijų, o pasirašant naują vagonų nuomos sutartį, nuomos mokestis išliko toks pats, koks buvo nustatytas ankstesnėje sutartyje. Atsižvelgdamas į tai, Teismas padarė išvadą, kad nuomos mokesčio dydis iš esmės tenkino nuomininką, nors tarp šalių ir vyko derybos dėl pelno mokesčio išskaičiavimo.
Teismas pažymėjo, kad nuomininkas, manydamas, jog nuomotojas pasirašytų sutarčių pagrindu įgijo perdėtą pranašumą jo atžvilgiu dėl esminės šalių nelygybės, galėjo kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų (-os) nuginčijimo (pakeitimo). Tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Priešingai, šalys sudarė naują vagonų nuomos sutartį tomis pačiomis sąlygomis. Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad sutartinių santykių šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų (šiuo atveju – nuomos kainos) ir šias sąlygas pradėjus vykdyti, o vėliau derybų keliu nepasiekus abipusio susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir suinteresuotai šaliai nesikreipus į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis privalo būti vykdoma pagal joje nustatytas (sutartas) sąlygas. Atsižvelgiant į tai, Lenkijos įmonės ieškinys dėl 22 805,86 EUR permokos pagal nuomos sutartį buvo atmestas.
 
Skaityti nutartį  2016 m. kovo 23 d. Nr. 3K-3-194-686/2016 Nuoroda
 
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 8 bylas: 1 bylą dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus suinteresuotumą kreiptis į teismą; 1 bylą, kurioje analizuojami darbo teisės klausimai (nekonkuravimo susitarimų atlygintinumas, neišmokėtas darbo užmokestis); 1 bylą dėl valstybinės žemės sklypo sodininkų bendrijai suteikimo; 1 bylą dėl CK normų, reglamentuojančių testamentinę išskirtinę; 1 bylą dėl actio Pauliana; 1 bylą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto; 1 bylą dėl faktoringo sutarties (faktoringo santykiuose dalyvaujančių kliento ir pagrindinio skolininko atsakomybės finansuotojui pobūdis bei faktoringo sutartyje nustatytų palūkanų skaičiavimas); 1 bylą dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą ir ieškinio senatį. Mūsų nuomone šios nutartys nėra aktualios ir įdomios verslo teisės klausimais, todėl jų detaliau neaptariame.