2016 m. kovo 14 d. – kovo 18 d.

Prašymas  apriboti įmonės vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismui gali būti pateiktas bet kurioje įmonės bankroto bylos stadijoje. Kadangi nurodytos nuobaudos taikymas įmonės vadovui gali daryti įtaką jo tiek profesiniam, tiek ir asmeniniam gyvenimui, būtina užtikrinti, kad šio prašymo nagrinėjimo laikas nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai ilgas.

 

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) prašė teismo iškelti bankroto bylą UAB „Užupio koliažai“ ir šios bendrovės direktorei D. Č. 5 metams apriboti teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nare. VMI nurodė, kad D. Č. apie itin sunkią bendrovės finansinę situaciją žinojo ilgą laiką, tačiau jokių veiksmų, susijusių su bendrovės bankroto proceso inicijavimu, nesiėmė, dėl to tikslinga vadovei taikyti minėtą teisių apribojimą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai atsisakė apriboti D. Č. teises, nes nutartis dėl UAB „Užupio koliažai“ bankroto bylos iškėlimo dar nebuvo įsiteisėjusi, ir šioje stadijoje, teismų vertinimu, nebuvo galima nustatyti, jog bendrovės vadovė neužtikrino tinkamo įmonės turto valdymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo.
 
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad prašymas apriboti įmonės vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismui gali būti pateiktas bet kurioje įmonės bankroto bylos stadijoje, įskaitant ir kartu su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad šia įstatymo nuostata siekiama dvejopo tikslo: (i) įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; bei (ii) apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių imperatyviųjų įstatymoreikalavimų. Sprendžiant, ar taikyti įmonės vadovui šį teisės apribojimą, būtina kiekvienu atveju neformaliai, nuosekliai nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis. Be to, kadangi nurodytos nuobaudos taikymas įmonės vadovui gali daryti įtaką tiek jo profesiniam, tiek ir asmeniniam gyvenimui, būtina užtikrinti kad jis nebūtų ilgą laiką netikrumo, neaiškumo būsenos (t. y. prašymo skirti tokią nuobaudą nagrinėjimo laikas negali būti nepagrįstai ir neproporcingai ilgas).
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl VMI prašymo, nuosekliai netyrė pateiktų įrodymų dėl bankrutuojančios įmonės ūkinės veiklos ir jos direktorės veiksmų, nepareikalavo papildomų įrodymų ir netgi neišklausė (neišsiaiškino) pačios įmonės vadovės pozicijos dėl jos veiksmų ir reikalaujamo jai taikyti apribojimo dirbti šį darbą, t. y. teismas atmetė VMI prašymą neišaiškinęs reikšmingų aplinkybių sprendžiant dėl pareikšto prašymo taikyti įmonės vadovei teisių apribojimą. Atsižvelgiant į tai, bylą šioje dalyje Aukščiausiasis Teismas grąžino nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.
 
 
Skaityti nutartį  2016 m. kovo 16 d. Civilinė byla Nr. e3K-3-152-219/2016 Nuoroda

 
 

Šiuo laikotarpiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 5 civilines bylas: vieną (1) bylą dėl skolininko (įkaito davėjo) teisės ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą, kreditoriui mokėtinų delspinigių ir palūkanų dydžio; vieną (1) dėl teismo baudos skyrimo dalyvaujančiam byloje asmeniui (advokatei) už piktnaudžiavimą teisėjo nušalinimo teise; vieną (1) dėl termino palikimui priimti atnaujinimo; vieną (1) dėl sutarties aiškinimo, ieškinio senaties, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo; ir vieną (1) dėl darbuotojo materialinės atsakomybės taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad šių nutarčių turinys neatitinka pasirinktų apžvalgos rengimo kriterijų (aktualios ir/ar įdomios nutartys verslo teisės klausimais), jų turinys detaliau apžvalgoje nėra analizuojamas bei aptariamas.