2016 m. vasario 22 d. – vasario 27 d.

Vien tik bendrovės valdymo organų kompetencijos pažeidimo nustatymas nesudaro pagrindo nuginčyti pažeidžiant kompetenciją sudarytą sandorį – tokiais atvejais turi būti įrodytas ir kitos ginčijamo sandorio šalies nesąžiningumas. Bendrovės steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas.
 
Tarp šalių buvo pasirašyta finansinės nuomos sutartis, pagal kurią Bendrovė įsigijo 34 175,16 EUR vertės automobilį. Bendrovės teigimu, automobilis buvo įsigytas Bendrovės vardu, nesant valdybos pritarimo, nors pagal įstatymus ir Bendrovės įstatus buvo būtinas valdybos sprendimas. Bendrovė taip pat nurodė, kad automobilis nereikalingas Bendrovės veikloje, jis buvo įsigytas, kad tenkintų išimtinai tik vadovo asmeninius poreikius. Dėl nurodytų priežasčių Bendrovė prašė pripažinti sudarytą finansinės nuomos sutartį negaliojančia, kaip pažeidžiančią imperatyvias įstatymo normas.
Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad, pagal CK nuostatas, sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Vien Bendrovės įstatų nuostatos, kad valdyba sprendžia dėl ilgalaikio turto įsigijimo už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, atskleidimas pats savaime nelemia kitos ginčo sutarties nesąžiningumo. Teismo vertinimu, juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos šalies nesąžiningumo įrodymas, todėl būtina įrodyti, kad kita sandorio šalis veikė tikrai nesąžiningai.
Šiuo atveju bendrovės vadovas, turėdamas galią veikti bendrovės vardu ir vienvaldiškai sudaryti sandorius, atstovauti bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, ginčo sutartyje bendrovės vardu deklaravo, kad yra visi būtini leidimai, sutikimai, patvirtinimai ir įgaliojimai sudaryti minėtą sutartį, nėra viršyta kompetencija sudarant sutartį. Teismo vertinumu, nustatyta kitos sandorio šalies nepakankamo atidumo, rūpestingumo aplinkybė nelemia šios šalies nesąžiningumo, nes nepakankamas atidumas ar rūpestingumas pats savaime nereiškia nesąžiningumo. Atsižvelgdamas į tai, Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad šiuo atveju, nors ir buvo pažeista Bendrovės valdymo organų kompetencija, tačiau nebuvo įrodyta, jog kita sandorio šalis buvo nesąžininga, todėl pats valdymo organų kompetencijos pažeidimas pats savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčo sutartį.
 
 
Skaityti nutartį  2016 m. vasario 22 d. Nr. 3K-3-108-611/2016 Nuoroda
 
 

Atsižvelgiant į tai, kad šių nutarčių turinys neatitinka pasirinktų apžvalgos rengimo kriterijų (aktualios ir/ar įdomios nutartys verslo teisės klausimais), jų turinys detaliau apžvalgoje nėra analizuojamas bei aptariamas.

Šiuo laikotarpiu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 13 bylų: vieną (1) bylą dėl savivaldybės administracijos pritarimo, dvi (2) bylas dėl viešųjų pirkimų, vieną (1) bylą dėl actio Pauliana sąlygų, vieną (1) bylą dėl draudimo išmokos grąžinimo, vieną (1) bylą dėl termino pateikti sutikimą perimti iš varžytynių neparduotą turtą, dvi (2) bylas dėl paslaugų teikimo sutarčių klausimų, vieną (1) bylą, dėl fizinio asmens bankroto klausimų, vieną (1) bylą, dėl civilinės atsakomybės už žalą dėl valstybės valdžios institucijų neveikimo, vieną (1) bylą dėl proceso teisės klausimų, vieną (1) bylą dėl juridinio asmens teisės į pavadinimą bei vieną (1) bylą dėl savavališkos statybos.