2016 m. vasario 8 d. – vasario 12 d.

Asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais ir solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą.
 
Bendrovei buvo iškelta bankroto byla – patikrinus jos finansinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad įmonės kasoje trūksta pinigų. Šią sumą bankrutuojanti įmonė teismo prašė solidariai priteisti iš buvusios vadovės ir taip pat iš buhalterės, kuri laikinai pavadavo vadovę šiai susirgus. 
Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad kai įmonei, kuri yra faktiškai nemoki, skirtingais laikotarpiais vadovavo skirtingi vadovai, kurie padarė žalos laiku neinicijavę bankroto bylos, tai ši žala nėra laikoma padaryta bendrais šių asmenų veiksmais. Tokiu atveju skirtingais laikotarpiais bendrovei vadovavę skirtingi vadovai individualiai atsako už savo veiksmais padarytą žalą, jų atsakomybė turi būti atribota ir individualizuota, o žalos dydis dėl vėlavimo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą turi būti skaičiuojamas kiekvieno iš jų vadovavimo laikotarpiui atskirai.
Tačiau šiuo atveju Teismas nustatė, kad keičiantis bendrovės vadovėms nebuvo atlikta įmonės turto apskaita ir inventorizacija, neaišku ir negalima pagal esamus dokumentus tiksliai nustatyti, koks buvo perduotas turtas, kuriuo iš atsakovių vadovavimo laikotarpiu bendrovės turtas buvo prarastas, pasisavintas ar iššvaistytas, taip padarant žalos bendrovei. Taigi abi buvusios vadovės nepaneigė bendros savo veiksmų įtakos žalos atsiradimui ir žala galėjo atsirasti tiek dėl vienos, tiek dėl kitos veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, Teismas konstatavo, kad vadovės nepaneigė solidariosios civilinės atsakomybės prezumpcijos, o solidariosios civilinės atsakomybės taikymas šiuo atveju atitinka geresnę bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų apsaugą ir priteisė žalos atlyginimą solidariai iš abiejų įmonės vadovių.
 
Skaityti nutartį 2016 m. vasario 10 d. Nr. 3K-3-50-695/2015 Nuoroda
 
 
Civilinio kodekso nuostatos, nustatančios prekybos agento teisę į kompensaciją, pagal analogiją gali būti taikomos ir į komercinį atstovavimą savo esme panašiems teisiniams santykiams tais atvejais, kai atstovo teisinė padėtis yra funkciniu ir ekonominiu aspektais palyginama su prekybos agento teisine padėtimi.
 
Buvo sudaryta paslaugų platinimo sutartis. Šalies reikalavimu kita šalis nutraukė veiklą pagal sutartį trijose prekybos vietose. Vienos iš šalies teigimu, tarp šalių yra susiklostę komerciniai atstovavimo santykiai, todėl nutraukus sutartis ieškovė turi teisę į kompensaciją.
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad prekybos agentu laikomas tik nepriklausomas asmuo, tuo tarpu tarp bendrovių sudarytoje sutartyje matyti priklausomumą rodančios nuostatos – ieškovas kontroliuoja atsakovo salonų darbo laiką, apipavidalinimą, darbuotojų funkcijas, aprangą, kvalifikaciją ir t.t. Šių kriterijų visuma rodo, kad atsakovas neturi nepriklausomumo ir yra labai priklausomas nuo atstovaujamojo. Atsižvelgiant į tai, Teismas ginčo sutartį kvalifikavo kaip mišrią sutartį, kurioje dominuoja komercinio atstovavimo sutarties elementai, taip pat kaip turinčią franšizės elementų.
Tačiau kartu Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nors tarp šalių susiklostę santykiai nėra komercinio atstovavimo, teisės normos, reglamentuojančios kompensaciją, priklausančią prekybos agentui pasibaigus sutarčiai, nagrinėjamu atveju taikomos pagal analogiją ir priteisė kompensaciją. Šį sprendimą Teismas motyvavo tuo, kad ginčo sutartyje dominuoja komercinio atstovavimo sutarties elementas, atstovės veikla savo esme ir atstovės atliekamomis funkcijomis atitinka komercinio atstovavimo teisinių santykių esmę ir prekybos agento atliekamas funkcijas, o atstovės sukurta pridėtinė vertė nutrūkus teisiniams santykiams lieka atstovaujamajam. Nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį Teismas atsižvelgė į eksperto nustatytą pardavimo galios pasiskirstymą, į tai, kad klientų apsisprendimą sudaryti sutartis ar jas pratęsti lėmė pačios atsakovės reputacija, jos teikiamų paslaugų kokybė ir siūlomų produktų konkurencingumas.
 
Skaityti nutartį 2016 m. vasario 12 d. Nr. 3K-7-5-684/2016 Nuoroda
 
 
 
Atsižvelgiant į tai, kad šių nutarčių turinys neatitinka pasirinktų apžvalgos rengimo kriterijų (aktualios ir/ar įdomios nutartys verslo teisės klausimais), jų turinys detaliau apžvalgoje nėra analizuojamas bei aptariamas.
Šiuo laikotarpiu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 14 bylų:  tris (3) bylas, susijusias su darbo teisės klausimais, vieną (1) bylą dėl šeimos teisinių santykių, dvi (2) bylas dėl civilinio proceso teisės klausimų, vieną (1) bylą dėl žemės sklypo kadastrinių duomenų, vieną (1) bylą, susijusią su draudimo teisiniais santykiais, vieną (1) bylą dėl servituto nustatymo, vieną (1) bylą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, vieną (1) bylą dėl namo administratoriaus teisės ginčyti butų savininkų sudarytas sutartis, vieną (1) bylą, susijusią su negyvenamųjų patalpų nuomos klausimais, vieną (1) bylą dėl elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties bei vieną (1) bylą dėl taikytinos teisės ir teismo pareigos išsiaiškinti užsienio teisės turinį klausimų.