2016 m. sausio 4 d. – sausio 15 d.

Bendrovės vadovas, sudarydamas ir nutraukdamas darbo sutartis su įstatuose išvardytais organų nariais ir darbuotojais, turi turėti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą atšaukti šiuos asmenis iš einamų pareigų, kitaip tai reikštų bendrovės įstatuose nustatytų specialiųjų normų pažeidimą.
 
Bendrovės prezidentas atleido generalinį direktorių iš pareigų, motyvuodamas tuo, kad generalinio direktoriaus ir kitų asmenų sudarytose akcijų dovanojimo sutartyse yra dokumento suklastojimo ir sukčiavimo požymių. Generalinis direktorius kreipėsi į teismą, teigdamas, kad jo atleidimas iš darbo yra neteisėtas, nes generalinį direktorių, pagal bendrovės įstatus, iš darbo gali atleisti tik bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, jokių sutarčių klastojimo požymių nenustatyta, sutarčių originalus pasiėmė bendrovės prezidentas; be to, sutarčių galiojimas ar negaliojimas neturi jokio ryšio su generalinio direktoriaus atliekamomis darbo funkcijomis.
Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai bendrovės įstatuose išvardytus bendrovės organų narius ir darbuotojus renka ir atšaukia visuotinis akcininkų susirinkimas, turintis šią išimtinę teisę, tai bendrovės vadovas (šiuo atveju, prezidentas), sudarydamas ir nutraukdamas darbo sutartis su įstatuose išvardytais organų nariais ir darbuotojais, turi turėti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą atšaukti šiuos asmenis iš einamų pareigų, kitaip tai reikštų bendrovės įstatuose nustatytų specialiųjų normų pažeidimą.
Kasacinis teismas konstatavo, kad atleidimas iš darbo, atliktas pagal bendrovės įstatus neturinčio tokios teisės bendrovės vadovo ir nesant įstatuose reikalaujamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo atšaukti jį iš pareigų, teisiškai pagrįstai pripažintas neteisėtu. 
 
Skaityti nutartį  2016 m. sausio 4 d. e3K-3-46-686/2016 Nuoroda
 
 
Įstatyme nustatytos pareigos tik bankroto bylos iškėlimo metu bendrovei vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima bendrovės teisės reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam bendrovės vadovui ne dėl bendrovės kaltės.
 

BUAB „Kamvila" pareikštu ieškiniu prašė teismo priteisti iš savo buvusių vadovų solidariai bendrovei padarytą žalą, kuri atsirado dėl atsakovų neteisėtų veiksmų: siekio privesti bendrovę prie bankroto, išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, neteisėtai perimti bendrovės turtą ir toliau tęsti veiklą susijusių įmonių vardu. Atsakovas M. M. buvo vieninteliu UAB „Kamvila" akcininku ir direktoriumi. Vėliau M. M. savo akcijas perleido trečiajam asmeniui UAB „Viltausta", šios vadovas E. K. buvo paskirtas UAB „Kamvila" direktoriumi. UAB „Viltausta" perleido UAB „Kamvila" akcijas G. K., kuris taip pat buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. UAB „Kamvila" buvo iškelta bankroto byla. Bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Tyčinio bankroto byloje nustatyti prejudiciniai faktai, jog bendrovės veiklą vykdė M. M., o atsakovai E. K. ir G. K. pripažinti prisidėjusiais prie neteisėtų atsakovo M. M. tikslų privesti bendrovę prie bankroto. Bankroto administratoriui nebuvo perduotas bendrovės turtas ir dokumentai.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam bendrovės vadovui ne dėl bendrovės kaltės. Teismas pabrėžė, kad atsakovai buvo ne tik bendrovės akcininkai, bet ir direktoriai, t. y. asmenys, atsakingi už bendrovės turto įtraukimą į apskaitą ir išsaugojimą. Atsistatydindami iš pareigų ir perleisdami akcijas, kiekvienas jų turėjo užtikrinti skaidrų bendrovės turto ir dokumentų perdavimą. Atsakovų žalos atlyginimo prievolė kyla iš turto ir dokumentų neperdavimo įmonės administratoriui – Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 6 punkto pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas. Taikant atsakomybę šiuo pagrindu, taikytina prievolės solidarumo prezumpcija, įtvirtinta skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų atžvilgiu, kai neaišku, dėl kurio iš jų neteisėtų veiksmų atsirado žala. Kadangi E. K. ir G. K. nepateikė įrodymų, kad jie nekalti dėl žalos atsiradimo, o kasatorius M. M. neįrodė, kad jo atsakomybė dalinė, tai atsakovų solidarioji atsakomybė išlieka kaip nepaneigta prezumpcija.

 

Skaityti nutartį  2016 m. sausio 8 d. Nr. e3K-3-60-701/2016 Nuoroda

 

 

Vien faktas, jog sutuoktinė dirba įmonėje, kuriai vadovauja jos sutuoktinis, nelemia vadovo lojalumo pareigos pažeidimo. Lojalumo pareigos pažeidimas gali būti konstatuotas nustačius, kad sutuoktinės atliekamos funkcijos neatitinka bendrovės veiklos tikslų, darbo užmokestis mokamas be pagrindo skatinant tik vieną konkretų darbuotoją, tai daroma nesilaikant bendrovės įstatų ar kitų dokumentų. 

 

Bendrovė ieškiniu prašė priteisti iš vadovo nuostolių atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas. Bendrovės vertinimu, vadovas priimdamas pirmiau nurodytus įsakymus dėl priedo prie savo sutuoktinės darbo užmokesčio skyrimo, atsižvelgiant į bendrovės finansinę padėtį, atliko neteisėtus veiksmus, kuriais padarė bendrovei žalos. Vadovas nepagrįstai išmokėjo sutuoktinei (netiesiogiai – sau pačiam) didelius priedus, nors bendrovė veikė nuostolingai, patyrė nuostolių, pelno neuždirbo.

Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje spręsdami dėl atsakovo civilinės atsakomybės, teismai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias prielaidą taikyti vadovo asmeninių ir bendrovės interesų konflikto prezumpciją, o tai atitiktų CK 2.87 str. 3 d. pažeidimą. Tačiau vien aplinkybės, kad vadovas priėmė sprendimus veikiamas interesų konflikto, nepakanka, jog būtų pripažintas lojalumo pareigos pažeidimas ir jam būtų taikoma civilinė atsakomybė. Lojalumo pareigos, taip pat veikimo geriausiais bendrovės interesais aiškinimas negali būti nepagrįstai išplečiamas nevertinant konkrečių bylos aplinkybių. Šiuo atveju aplinkybes, kurios patvirtina, kad sutuoktinė bendrovėje dirbo iki santuokos sudarymo, atliko ne tik pagrindines, bet ir papildomas funkcijas, priedai jai buvo skiriami laikantis bendrovės įstatų ir vadovo įsakymų, įmonei dirbant pelningai, skatinta ne tik ji, bet ir kiti darbuotojai, priedai nebuvo per dideli ar neprotingi teismo vertinimu sudaro pagrindą konstatuoti, kad vadovas nepažeidė lojalumo pareigos ir bendrovės interesų.

 

Skaityti nutartį  2016 m. sausio 8 d. Nr. 3K-3-64-248/2016 Nuoroda

 

 

Atsižvelgiant į tai, kad šių nutarčių turinys neatitinka pasirinktų apžvalgos rengimo kriterijų (aktualios ir/ar įdomios nutartys verslo teisės klausimais), jų turinys detaliau apžvalgoje nėra analizuojamas bei aptariamas.

Šiuo laikotarpiu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 28 bylas: tris (3) bylas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės klausimais, dvi (2) bylas susijusias su paveldėjimo teisiniais santykiais, penkias (5) bylas dėl proceso teisės klausimų, vieną (1) bylą dėl elektros energijos supirkimo tarifų, vieną (1) bylą dėl prokuroro atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, vieną (1) bylą dėl indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo taikymo, vieną (1) bylą, susijusią su ikisutartiniais santykiais, tris (3) bylas, susijusias su vekselių klausimais, viena (1) byla, dėl sandorio negaliojimo, dvi (2) bylos, susijusios su hipotekos klausimais, viena (1) byla, dėl kompensacijos už servitutą, viena (1) byla dėl transporto priemonės savininkės ir jos valdytojo solidariosios atsakomybės draudikų biurui, viena (1) byla, susijusi su bendraturčių teisėmis, viena (1) byla, dėl vežėjo nuostolių atlyginimo, vieną (1) bylą dėl turto pagerinimo išlaidų atlyginimo, vieną (1) bylą dėl viešųjų pirkimų bei vieną (1) byla dėl buto savininko teisės atjungti savo patalpų šildymą.