2015 m. lapkričio 09 d. – lapkričio 14 d.

Ilgesnio paskolos grąžinimo termino ir mažesnės palūkanų normos nustatymas be laiduotojo sutikimo nėra pagrindu konstatuoti esminį prievolės pasikeitimą, dėl kurio padidėtų laiduotojų atsakomybė, ir tuo pagrindu atmesti kreditoriaus reikalavimus laiduotojams.
Kai už skolininką laiduoja dvylika asmenų, mokėtinos sumos padidėjimas mažiau nei keturiais procentais negali būti laikomas esminiu prievolės pasikeitimu, kuris padidintų laiduotojų atsakomybę tokiu mastu, kad pastarieji nebūtų laidavę už skolininką. 
 
Kredito unija sudarė paskolos sutartį su G. G. Paskolos grąžinimui užtikrinti Kredito unija su atsakovais pasirašė laidavimo sutartisVėliau tarp Kredito unijos ir G. G. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas. Laiduotojai nurodė, kad paskolos sumos padidinimas ir (arba) paskolos laikotarpio pailginimas pagal laidavimo sutartis pripažintina aplinkybėmis, iš esmės pasunkinančiomis prievolės vykdymo sąlygas ir atitinkamai padidinančiomis prievolės neįvykdymo tikimybę, todėl tokiam veiksmui Kredito unija turėjo gauti atsakovų (laiduotojų) rašytinį sutikimą, kad išvengtų jų laidavimo pabaigos.
Tačiau Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju prievolės pasikeitimas pasireiškė paskolos grąžinimo termino ir palūkanų dydžio pasikeitimu, tačiau esminės prievolės sąlygos nepakito ir skolininko, už kurį buvo laiduota, padėtis nepasunkėjo – grąžintina skola iš esmės nepadidėjo, neatsirado aplinkybių, kurios būtų pasunkinusios prievolės vykdymo sąlygas ir padidinusios prievolės neįvykdymo tikimybę. Ilgesnio paskolos grąžinimo termino ir mažesnės palūkanų normos nustatymas, Teismo vertinimu, kaip tik sudarė geresnes sąlygas skolininkui tinkamai įvykdyti prievolę, todėl nėra pagrindo konstatuoti esminį prievolės pasikeitimą, dėl kurio padidėjo laiduotojų atsakomybė, ir tuo pagrindu atmesti Kredito unijos reikalavimus laiduotojams.

 

Skaityti nutartį 2015 m. lapkričio 9 d. Civilinė byla Nr. e3K-3-578-378/2015 Nuoroda

 

(i) Skolininkui iškėlus bankroto bylą, kreditorius turi teisę į lizingo sutartyje nurodytas palūkanas tik už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, nepriklausomai nuo to, kada lizingo sutartis buvo nutraukta.
(ii) Jeigu kreditorius neturi teisės reikalauti iš skolininko palūkanų ir netesybų nuo bankroto bylos iškėlimo, tai neįgis teisės to reikalauti ir iš laiduotojo.
 
UAB „Swedbank lizingas“ su bendrove sudarė lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis. Tinkamas įsipareigojimų pagal šias sutartis buvo užtikrintas laidavimu. Teismo nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Kreditorius, jau iškėlus bankroto bylą reikalavo, kad laiduotojai įvykdytų bendrovės neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal ginčo sutartis bei sumokėtų palūkanas, kurios būtų buvusios sumokėtos tinkamai įvykdžius lizingo sutartį.
Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kreditorius turi teisę į lizingo sutartyje nurodytas palūkanas tik už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo tiek tais atvejais, kai lizingo sutartis nutraukiama prieš bankroto bylos iškėlimą, tiek tais atvejais, kai ji nutraukiama po bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu dėl bankroto bylos skolininkei iškėlimo nutraukus palūkanų už jos prievoles pagal lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis skaičiavimą ir taip užfiksavus skolininkės įsipareigojimų kreditorei apimtį, didesnė prievolės (įsipareigojimų) apimtis negali būti taikoma ir atsakovams - laiduotojams. T. y., jeigu sumažėja laidavimu užtikrinta skolininko prievolė, tai atitinkamai sumažėja ir solidarioji laiduotojo prievolė, kylanti iš laidavimo sutarties, nes laiduotojas negali laiduoti didesne apimtimi, negu skolininkas skolingas.

 

Skaityti nutartį 2015 m. lapkričio 13 d. Civilinė byla Nr. 3K-7-467-611/2015 Nuoroda

 

Atsižvelgiant į tai, kad šių nutarčių turinys neatitinka pasirinktų apžvalgos rengimo kriterijų (aktualios ir/ar įdomios nutartys verslo teisės klausimais), jų turinys detaliau apžvalgoje nėra analizuojamas bei aptariamas.

Šiuo laikotarpiu Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo dar 12 bylų:  dvi (2) su darbo teisiniais santykiais susijusias bylas; dvi (2) bylas dėl apsimestinių sandorių; vieną (1) bylą dėl bendrovės vadovo ir akcininkų civilinės atsakomybės taikymo; vieną (1) bylą dėl akcininkų lygiateisiškumo principo pažeidimo; vieną bylą (1), susijusią su nekonkuravimo susitarimu; vieną bylą (1) dėl atsakomybės sąlygų, padarius eismo įvykį; dvi bylas (2) dėl sėklų ženklinimo ir sertifikavimo, pardavėjo pareigos perduoti tinkamo asortimento ir kokybės daiktą pirkėjui; vieną bylą (1) dėl proceso teisės klausimų; vieną bylą (1) dėl gyvenamojo namo privatizavimo; vieną bylą (1) dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo apimties, vieną bylą (1) dėl drausminių nuobaudų skyrimo; vieną bylą (1) dėl globos ir įvaikinimo; vieną bylą (1) dėl sutarties nutraukimo bei vieną bylą (1) dėl sutarties tinkamo vykdymo.